Patyrus smegenų traumą, gali ne tik dingti prisiminimai. Kai kuriais atvejais smegenys klaidingai įsimena naują objektą – pirmąsyk matomą daiktas įsimenamas kaip jau seniai pažįstamas objektas, teigia bandymus su gyvūnais atlikę mokslininkai. Tačiau tokių atminties klaidų leidžia išvengti kai kurie aplinkos sąlygų pakeitimai, pvz., pabuvus tamsoje, atsiminimo procese klaidų pasitaiko mažiau.

Ši netikėta išvada gali padėti paaiškinti atminties problemas, kylančias pacientams, kuriems pasireiškia amnezijos ar Alzhaimerio ligos simptomai. Abiem atvejais pažeidžiama vidurinė smegenų sritis „perirhinal cortex“, atsakinga už prisiminimų išsaugojimą. Ji atskiria gaunamą informaciją nuo jausmų bei emocijų ir išsaugo bendrą objekto vaizdą.

Kembridžo universiteto (Anglija) psichologė Lisa Saskida sako, kad Alzhaimerio liga visų pirma pažeidžia būtent šią smegenų sritį. Be to, ji dažniausiai pažeidžiama amnezijos atveju, todėl šios smegenų dalies trauma labai susijusi su abiem negalavimais.

Jog formuojasi klaidingi prisiminimai, mokslininkams pirmąsyk apčiuopti pavyko pasitelkus kompiuterinės imitacijos programą, kuri leido pamodeliuoti virtualius smegenų pažeidimus. Imitacinė programa pateikė prognozę, jog, gyvūnui pažeidus smegenų perirhinal cortex sritį, naujus objektus jis suvoks kaip seniai pažįstamus.

„Tokia kompiuterinės simuliacijos įžvalga mums pasirodė netikėta, tad mes nutarėme išmėginti, kaip viskas atrodys praktikoje“ – neslėpė L.Saksida.

Eksperimentų serijos metu buvo stebimos normalios laboratorinės žiurkės ir žiurkės, kurioms specialiai buvo pažeista perirhinal cortex smegenų sritis. Abiem atvejais, tyrėjai gyvūnėliams skyrė po 3 minutes „susipažinti“ su tam tikru smulkiu niekučiu – mažu, sudėtingu, spalvingu daiktu, pvz, sodo nykštuko figūrėle ar plastmasiniu traukinuku. Po to žiurkės buvo patalpintos atskiruose narvuose, o po valandos išleistos į narvą, kuriame joms teko atpažinti jau matytus daiktus arba susipažinti su naujais.

Praėjus valandai, normalios žiurkės naujus objektus tyrinėjo ilgiau ir atidžiau, o pažįstamiems objektams laiko skyrė mažiau. O štai žiurkės su pažeistomis smegenimis naujus daiktus tyrinėjo trumpiau ir aplaidžiau. Iš to mokslininkai sprendžia, kad nauji daiktai šioms žiurkėms pasirodė esą pažįstami. Tyrėjai mano, kad jei žiurkės būtų paprasčiausiai pamiršusios apie prieš valandą įsimintus daiktus, jos būtų vienodai ilgai tyrinėję tiek senus, tiek naujus objektus.

Eksperimentas buvo pakartotas šiek tiek kitomis sąlygomis (valandos pertrauką žiurkės praleido tamsiame narve). Tyrėjai tikrino prielaidą, kad žiurkių su pažeistomis smegenimis sugebėjimą atpažinti naujus daiktus galėjo „užmigdyti“ vienodos aplinkos sąlygos. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad klaidingų prisiminimų fenomenas, pabuvus tamsoje, nepasikartos. Ir iš tiesų, šis mokslininkų spėjimas pasitvirtino – pabuvusios tamsiame narve, žiurkės su pažeistomis smegenimis daiktus tyrinėjo taip, kaip ir normalios žiurkės.

Eksperimentų rezultatai atitinka L.Saksidos ir kolegų prieš 10 metų sukurtą hierarchinės kognityvinės teorijos modelį. Pagal šią teoriją, vaizdinė informacija smegenyse užkoduojami į kur kas sudėtingesnius tikrovės daiktų vaizdinius (reprezentacijas). Šis procesas vyksta tam tikroje smegenų srityje (šiuo atveju, perirhinal cortex srityje). Jei to nebūtų, žiurkės ar žmonės su pažeistomis smegenimis nebesugebėtų tokių vaizdinių formuoti, o atsiradusios spragos sudaro prielaidas klaidingiems prisiminimams.

Ateityje L.Saksida tikisi panašius eksperimentus atlikti su žmonėmis, kamuojamais amnezijos ar sergančiais Alzhaimerio liga.

„Literatūroje jau yra buvę įrodymų, jog žmonės su tam tikrais atminties sutrikimais (pvz. sergantieji Alzhaimerio liga) atminties pratimus geriau atlieka tada, kai prieš juos kurį laiką pabūna tamsioje, tylioje patalpoje. Analogišką fenomeną aptikome tirdami žiurkes.“

Tiesa, mokslininkė būgštauja, jog žmonės retai kada patiria būtent perirhinal cortex srities pažeidimus – dažnai atmintis „šlubuoja“ dėl kitų smegenų sričių pažeidimų. Tačiau su tam tikromis išlygomis šį atradimą galima taikyti ir žmonėms.

Komentarai (1)