Taip. Tačiau ne taip tiksliai, kaip galbūt norėtųsi. 1881 m. britų ekonomistas Frensisas Edžvortas (Francis Edgeworth) prognozavo, jog kada nors bus sukurtas „hedonimetras“ (graikų kalba „hēdonē“ – malonumas), kuriuo bus galima išmatuoti ekonominę naudą, „pastoviai registruojant asmens patiriamo malonumo lygį“.

F. Edžvortas tik spėliojo. Tačiau 2001 m. Stenfordo universiteto profesorius Brajanas Knutsonas (Brian Knutson) pamėgino tai įgyvendinti surengdamas eksperimentą, kuriame buvo naudojama funkcinio magnetinio rezonanso aparatūra.

B. Knutsonas su kolegomis iš Nacionalinio sveikatos instituto galvos smegenų skenavimo įranga stebimų eksperimento dalyvių paprašė žiūrėti į ekraną, kuriame rodomos spalvotos figūros. Dalyviai buvo perspėti: jei ekrane pasirodžius tam tikrai figūrai jie spustels mygtuką, jie užsidirbs grynųjų. Likusios figūros buvo „finansiškai neutralios“ ir savo pasirodymu ekrane „užsidirbti pinigų“ sąlygų nesudarė.

Vėliau visi eksperimento dalyviai keturių balų skalėje turėjo įvertinti, kaip jie jautėsi regėdami skirtingas figūras ir spalvas. Dalyvių įverčiai bylojo, jog regėti su atlygiu susijusias figūras jiems buvo smagu. Tą patį liudijo ir galvos smegenų skeneriu užfiksuoti nervų sistemos suaktyvėjimai, kuriuos indikavo į smegenų sritis, susijusias su atlygiu, plūstelintys didesni kraujo kiekiai.

Kito eksperimento metu dalyviai buvo informuojami, jog jie geria brangų vyną – smegenų skenavimo įranga tuo metu fiksavo teigiamus nervinės sistemos aktyvumo pokyčius. Vėliau, dalyviams gurkšnojant tą patį vyną, jiems buvo pranešta, jog taurėse – pigus vynas. Pasirodo, taip galima apgauti ir gomurį, ir jutimus, nes, išgirdę tokią informaciją, tuo pačiu vynu dalyviai mėgavosi pastebimai mažiau.

Tad, kai kuriais atvejais, kuo magnetinio rezonanso aparatūra – ne „hedonimetras“?

Komentarai (0)