Ilgo gyvenimo paslaptis – paauglystės metais užsiauginti raumenys? (38)
Pagal paauglio turimą raumenų masę galima spėti, kiek jis gyvens, skelbia BBC. Mokslininkai iš Švedijos, 24 metus stebėję daugiau nei milijoną paauglių berniukų, nustatė, jog tie, kurių raumenys silpnesni (konkrečiai kalbama apie rankų bei kojų raumenis) labiau rizikavo mirti nesulaukę senatvės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimą atlikę specialistai mano, jog raumenų tonusas detaliai nusako visą žmogaus organizmo būklę. Mokslininkai pabrėžia, jog šio tyrimo rezultatai tikrai nereiškia, jog, vien tik užsiauginus raumenis, pailgėja gyvenimo trukmė.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog prastas raumenų tonusas susijęs ir su kitais veiksniais, neretai lemiančiais ankstyvą mirtį, pavyzdžiui, nutukimu ar padidėjusiu kraujospūdžiu. Tiek liekni, tiek storesni vyrai, turintys silpnus raumenis, labiau rizikavo mirti jauno amžiaus nei tie, kurių raumenys buvo stipresni (nepriklausomai nuo svorio).
Tyrimo metu mirė 26 tūkst. 145 vyrai (arba 2,3 proc. iš visų eksperimente dalyvavusių). Pagrindinė mirties priežastis buvo įvairios traumos, antroje vietoje atsidūrė savižudybės, po jų sekė vėžys, širdies ligos ir insultas.
Paauglys, kurio raumenų stiprumas tyrimo pradžioje viršijo vidutinius rodmenis, net 20-35 proc. mažiau rizikavo mirti nesulaukęs senatvės. Tokie paaugliai taip pat mažiau rizikavo mirti būtent nuo širdies bei kraujagyslių ligų, 20-30 proc. mažiau rizikavo patys prieš save pakelti ranką ir net 65 proc. rečiau sirgo psichikos ligomis, pavyzdžiui šizofrenija ar depresija.
Palyginkime: 16-19 metų paaugliai, kurių raumenys itin silpni, rizikuoja mirti nesulaukę net penkiasdešimties.
Paauglių (kurie buvo Švedijos kariuomenės šauktiniai) buvo paprašyta atlikti kelis fizinius pratimus veikiant pasipriešinimo jėgai – tai padėjo išmatuoti jų raumenų galią.
Jungtinės Karalystės širdies ligų fondo atstovė teigia: „Fizinio aktyvumo pliusai bet kuriame amžiuje yra seniai žinomi iš įvairiausių tyrimų. Fizinė veikla gali padėti išvengti ligų vėlesniame amžiuje, taip pat padeda geriau susikaupti mokykloje, sportuojantis jaunimas turi mažiau psichologinių bėdų ir geriau jaučiasi“.
Londono higienos ir tropinių ligų mokyklos profesorius Stephenas Evansas sako, jog nors tyrimas ir dar kartą parodė akivaizdžių fizinės veiklos pliusų, paties fakto, jog sportas prailgina gyvenimą, neįrodė. Jis taip pat pridūrė, jog žmones įtikinti fizinio aktyvumo nauda taip pat nėra paprasta.
„Nors tyrimai ir neįrodė, kad sportas – raktas į ilgaamžiškumą, tai nei manęs, nei mano kolegų nuo jo neatgrasė“, - pridūrė profesorius.