Netikintys žmonės yra protingesni?

Iš filosofinės pusės visi žmonės yra tikintys. Kvaila bandyti tai paneigti. Elementarus pavyzdys: Ar mes žinome, kad rytoj dar gyvensime? Nežinome. Tikimybė, kad užmigę galime nebe pakilti iš lovos nėra nulinė. Ji yra maža, bet ne nulinė. Šiuo atveju, mes elementariai tikime, kad ryte vėl prabusime. Toks tikėjimas yra būtinas, nes be jo žmogus tiesiog negalėtų gyventi. Tikėjimas yra būtina gyvenimo ir tuo pačiu žmogiškumo dalis. Daugelis iš mūsų tiki, kad ateityje uždirbs daugiau, negu galbūt uždirba dabar. Tačiau kokia reali tikimybė, kad būtent taip ir bus? Ne tokia ir didelė. Kiekvienas iš mūsų gali susiluošinti ir pan. Tiesiog tikėjimas yra optimistiško žvilgsnio į ateitį pagrindas. Žmogus instinktyviai tiki, kad viskas visada vyks taip, kaip vyko ligi šiol. Arba progresuos. Nors daugeliu atveju tas tikėjimas remiasi tik tikimybe, kuri ne visada yra didelė. Paimkim rizikingų profesijų darbuotojus. Jei tu esi karys, siunčiamas į mūšį, kuriame yra labai didelė tikimybė, jog žūsi, tu vis tiek tiki, jog iš ten grįši gyvas. Jei žmonės netikėtų, kad grįš, tuomet tarnaujančių žmonių skaičius gerokai sumažėtų. Ekstremaliose situacijose kiekvienas žmogus tampa tikinčiu ir tai gali tapti vienintele judėjimo į priekį priežastimi. Kitas pavyzdys: Saulė. Senovėje, kuomet žmonės nežinojo saulės ciklų, negalėjo išskaičiuoti saulės gyvavimo trukmės ir pan. dalykų, jie paprasčiausiai tikėjo, kad kiekvieną rytą saulė iš naujo pakils. Tuo metu jie nesirėmė kažkokiais įrodymais, jie tiesiog tikėjo.

http://www.youtube.com/watch?v=Fl_r7rIcds8 Pavadinimas kelia šypseną, bet filmas gan rimtas ir visai įdomus.

Priklauso, kokio stiprumo jie laiko tą religingumą - atsiskyrėlis kalnuose, valgantis kartą per savaitę (aišku, perdedu - juk tirti vaikai) ir nelabai matęs pasaulio arba tik pakrikštytas. Priklauso nuo žmogaus, ar jis kiš religiją į mokslą, ar paliks analizuot atskirai. Jei atidėsi laikiną "sieną" tarp mokslo ir religijos (turint galvoje, , galbūt netgi yra atvirkščiai. P.S. Mokslas ir religija eina kartu daugelyje sferų, tarp jų ir http://en.wikipedia.org/wiki/Pontifical ... f_Sciences

Tikintis negalvoja, jis tiki.

Manau, verta būtų pakeisti žodį "gyventi" į "būti". Diskutuotinas dalykas, bet gyvūnai taip pat gyvena, tačiau, skirtingai nuo žmonių, jie tik egzistuoja. Taigi, gyventi galima ir nepilnavertį gyvenimą, be tikėjimo, tačiau būčiai tikėjimas būtinas.

tikėjimas geras tik vienu atveju, kai tikima savo tikslais. viskas. Vien dėl tikėjimo dievas neatsiras. Nors neesu toks išsilavinęs kaip norėčiau būti, mokslas man labiau prie širdies, nes Dievo malonės prašymas tai tik silpnumo požymis, pastangos nusikratyt atsakomyės ir užkraut ją kažkam kitam, kad ir išsivaizduojamam objektui/asmeniui.

Baisiai jau išnarstėte šią temą. Straipsnio klaida pavadinime, turėjo būti "religingi", o ne tikintys. Tikėti galima fizikos dėsniais arba betkuriais kitais dėsniais, kurie turi argumentų tam tikėjimui. Tai galime vadinti argumentuotu tikėjimu. Į šią kategoriją visiškai neįeina Dievas, religinės tiesos ir visa kita, kadangi joms kol kas nėra jokių argumentų tikėti. Jei įmanoma, tai vadinkime neargumentuotu tikėjimu. Visa tai sakau, nes pastebėjau, kad daugelis malate šiuos du gan skirtingus dalykus į krūvą ir kyla ginčai. Argumentuoto tikėjimo argumentai pereina išbandomuosius procesus ir žiūrima, ar argumentai toliau stovi ar ne. Taip atsiranda šiolaikinės mokslinės teorijos, kurios beperstojo yra visad puolamos, tikrinamos, remiamasi jomis naujuose išradimuose. Kai tik randama bent mažytė spraga, yra viskas iš naujo perdaroma, taisoma ir taip atsiranda kita teorija. Didelė dalis šių teorijų šiais laikais yra vadinamos faktais ir priimamos kaip faktai. Pvz. gravitacija yra tik teorija, bet žinome, kad tai vis gi klasifikuojama kaip faktas bendraja prasme. Neargumentuoto tikėjimo argumentai nesugeba pereiti šių procesų, kame ir yra visa problema. Jie dažniausiai remiasi žmonių norais, pasamone, kad viskas gal būt stebuklingiau, ypatingiau. Tikriausiai psichologija kalta, vis gi gimstame daugelis narcizistais, esame linkia manyti, kad viskas geriau, kad tai ką turime prieš nosį nėra tik tiek, kad yra aukštesnė prasmė, mum visiem skirtas planas, likimas. Tai savotiškas automatizuotas savęs guodimas.

Priklauso nuo to, ką vadini Dievu. Vieniems žmonėms Dievas yra idėja. Ar idėjos būvimas negali būti pagrįstas? Jei negali, tas pats tinka ir tavo mintims, tačiau jos juk yra.

Šis tyrimas iš pat pagrindų yra "kreivas". Ne dėl gautų rezultatų, bet dėl skystos tyrimo metodikos. "Protingumo" kriterijumi buvo pasirinktos loginės užduotys, kurios iš esmės palankios tam tikro pobūdžio žmonėms, t.y. realinio (matematinio) profilio. Kaip žinia, humanitarai turi didesnį polinkį į transcendentinius dalykus ir dažniau yra religingi. Lygiai taip, kaip ne visi žmonės turi klausą, ne visi gali kurti eiles arba dainuoti, lygiai taip ir dvasiniuose dalykuose yra žmonės, kuriems sunku į tai pasinerti ir tie kurie turi aštresnes jusles dvasinėje plotmėje. Aš netikinčiųjų nesmerkiu, tokia jų gyvenimiška teisė, tačiau nuoširdžiai užjaučiu. Užjaučiu, dėl to kad daugelis jų neturi ramybės dvasioje ir širdyje. Ir nepamirškim - ŽINIOS, dar nėra intelektas, o INTELEKTAS, dar nėra išmintis. O IŠMINTIS nebūtinai turi būti priklausoma nuo pirmųjų dviejų.

“ Reikšti savo nuomonę yra galima ir netgi būtina. Jeigu religija būtų tik asmeninis žmogaus reikalas, kaip minėtas seksas, niekas ir nesikištų. Bet kai tai stengiamasi iškelti pagal tai tvarkyti visų, netgi netikinčiųjų gyvenimus, tylėti nevalia.

O ko religiniams draskytis forumuose? Meldiesi sau ramiai pinokiui ir neknisi kitiems proto. Forumuose susirandi bendraminčių ir žinai, kad esi ne vienas, o kai syki susidarys kritinė mąsė, tada bus galima pakalbėti globaliau pvz. ar reikalingos tokios debiliškos šventės kaip žolinė, kai dauguma bus visiškai netikintys.

Na, nors esu ateistas antiteistas, bet šį kartą stosiu ginti tikinčiųjų, nes man, kaip ateistui, gėda dėl tokio įžeidžiančio straipsnio. Tik ir skirtas sukelti fleimą tarp tikinčiųjų ir ateistų "kuris protingesnis", bei taip pakelti lankomumą. Intelektas nėra tapatu "protingumui". "Protingumas" juk yra reliatyvi sąvoka, kiekvienas (na bent jau daugelis) save laikys protingais, o kitus, kurių mąstymas kiek skiriasi - durniais. į "protingumo" sąvoka juk įeina ne tik intelektas, bet ir gyvenimiška patirtis, mokėjimas bendrauti (socialumas), ar dar belekas, ką tik susigalvoja kokie nors žmonės; kai kurie gal laikys "protingais" ir už tai, kad myli pavyzdžiui BMW mašinas. Sekantys straipsniai galėtų būti su antraštėm "kaime gyvenantys yra durnesni?", "Tyrimas įrodė, jog lietuviai protingesni už Mozambiko gyventojus", "Baltaodžiai protingesni už juodaodžius" (pastaroji antraštė nepraeis, nes šiuo metu į rasizmą žiūrima daug rimčiau, bet realiai juk šio straipsnio antraštė lygiai tiek pat įžeidžianti). Negana to, jog intelektas != "protingumas", tai čia kalba apie kurie bando tvirtinti, jog tikėjimą galima paaiškinti "intelektualiai" ir tą įgyvendina kabinėdamiesi prie žodžio "tikėti" (tiki, jog šiandien valeisi dantis - vadinasi tu irgi teistas!) arba į pagalbą pasitelkia agnosticizmą (juk negali paneigti dievo egzistavimo!). Bet, šiom trolinėm temom yra pridiskutuota forumuose tikriausiai terabaitais. Tokiems patarčiau tiesiog išlysti iš tų filosofijų ir įjungti "žemišką sveiką" protą ir pabandyti į save pasižiūrėti iš šalies. Dar klaikiau, pateikia neva tai "įrodymus", kurie anot jų įrodo egzitavimą, pvz turino drobulę, marijos pasivaidenimą, didelį senovės statinį ar kokius tai iš savo asmeninės patirties įvykius. Su tokiais diskusijų geriau net nepradėti.

Kalbu apie idėją Dievo, taip. Pvz. idėja gali būti, kad aš moku skristi, tad reiktų pamėginti nušokti nuo skardžio; moku sustabdyti kulkas, tad šoksiu prieš šautuvą; virsti nematomu, tad eisiu apvogti kažką; su galva suknezinti akmenį, tad eisiu trinktelti; Šios idėjos kaip ir Dievo idėja, neturi visiškai pagrindo, argumentavimo kodėl jos gali būti tiesa. Geriausiu atveju pavadinsiu tai optimizmu, tai gali žmogų kiek dažniau versti šypsotis, bet tik tiek. Jeigu žmonės tiki tokiomis idėjomis, tai yra žalinga. Šiais atvejais fiziškai, o Dievo, astrologijos, stebuklingų gydymų atveju, psichologiškai. Ir tai yra kažkas, be ko manau žmonija galėtų išgyventi kuo puikiausiai. Jei visi remtųsi argumentais kažkokiai idėjai, o ne tiesiog dėl to, kad ta idėja yra graži, šilta ir jiems patinkanti, manau, turėtume geresnį pasaulį, Dievo idėjos atžvilgiu, pažengusį daug toliau net ir moralės, tolerancijos atžvilgiu. Mėginu, dabar sugalvoti pavyzdį, kada VISIŠKAI neargumentuota idėja atnešė kažkokios naudos. Mokslo srityje, buvo labai anksti pristatyta idėja, kad visi daiktai yra sudaryti iš mažų dalelių. Tačiau niekas to negalėjo įrodyti, tad taip, ši idėja neturėjo argumentų. Bet taip pat, juk buvo ir dešimtys kitų idėjų. Užtruko keliolika amžių, bet tai galiausiai buvo argumentatyviai įrodyta, naudojant sudėtingą techniką. Šis pavyzdys, gali tikriausiai tikti kaip naudą atnešęs, tačiau kokios naudos gi atnešė? Iš esmės jokios. Tik idėja, viena iš daugelio, kuri galėjo įtakoti kažkieko požiūrį į tam tikrus dalykus. Ji neatnešė jokios naudos, nes niekas nesiimė praktiškai naudoti tokių žinių, suprasdami, kad tai rizikinga, nepraktiška.

Idėjininkai jau bandė atnešti idėjas ir kiek ten žuvusių dievo vardu priskaičiuojama?.... moralei, tolerancijai dievo nereikia. beje biblinis dievas yra didžiausias netolerastas kokį tik galima įsivaizduoti...

Nesutinku. Kryžiaus žygiai ir panašios religinės skerdynės - tiesiog klaidinga interpretacija. Biblijoje parašyti kažkokie žodžiai, bet interpretacijų kiekis - begalinis. Žvelgiant iš perspektyvos, kad už blogą elgesį aplinkiniai baudžia, Dievas yra.

Tikiuosi čia tik norėjai pabrėžti mano idėją, o ne klaidingai supratai mano požiūrį šiuo klausimu. Taip, bet kas kas skaitė senąjį testamentą, supras kas tasai Dievas (krikščioniškasis) yra. ST ir NT tai yra vienas ir tas pats Dievas, t.y. Jėzus yra Jahvė. Man kartais keista, kaip religingieji (ne visi) mėgsta nekreipti dėmesio į tai. Kadangi Jėzus yra Jahvė, tai jis ir buvo kaltas už visas tas žudynes, satanistiškus požiūrius pvz. lėpimas Abraomui įrodyti savo tikėjimą nužudant savo sūnų Izaoką; leidimas ir net rekomendacija betkuriam vyrui parduoti savo dukrą ir žmoną vergijon/prostitucijai; nepaklusnaus vaiko apmėtymas akmeninims; vergovė ir mokymai kaip elgtis su vergais, kaip juos kontroliuoti ir visokiausio kitokio mėšlo; Dievo žinojimas (kadangi jis visažinis), kad Ieva ir Adomas nusižengs (kaip ir bet kuris kitas jo kūrinys, įskaitant mus visus) ir už tai, siuntimas pragaran. Jis juk sukūrė mus, jis žino absoliučiai viską kaip mes elgsimės nuo gimimo iki mirties, jis kontroliuoja pasaulį ir tada staiga baudžia už tai. Čia lyg aš pykčiau ant savo sukurto, užprogramuoto roboto, kodėl jis nedaro kažko, ko aš neužprogramavau jo daryti. Tironiškas mechanizmas, kad mes visada būtume kalti kažkuom. Grįžtant prie Dievo visako žinojimo, jis juk žino viską: kaip jo kiekvienas poelgis, kaip jo kiekviena idėja, pasirinkta filosofijos kryptis išsidėstys ateityje, tad tam tikra prasme, jis neturi teisės keisti savo nuomonę. Jis juk negali klysti, kadangi jis visažinis, blogų pasirinkimų nėra, tad klausimas kyla, kodėl jis taip drastiškai keitė viską naujajame testamente? "Oj, atsiprasšau, pajuokavau, išties reikia mylėti vienas kitą"? Keista, kokie tolerantiški savo Dievui, jo paistalams yra kaikurie krikščionys. I see only with deep regret that God punishes so many of His children for their numerous stupidities, for which only He Himself can be held responsible; in my opinion, only His nonexistence could excuse Him." -Albert Einstein

Istorija ir gyvenimas rodo, kad nei Dievas, nei jo skleidžiama žinia, Biblija ir visa kita niekad netaisė ir nekoregavo morališkai ar kaip kitaip pasaulio. Tik pasaulis ją pataisinėjo šiais aspektais, o ji vardan išlikimo, nuleidusi galvą priėmė tai.

Vienas pvz. iš šimtų esančių biblijoj: "15:3 Now go and smite Amalek, and utterly destroy all that they have, and spare them not; but slay both man and woman, infant and suckling, ox and sheep, camel and ass." Ką čia galima ne taip interpretuoti?