Netikintys žmonės yra protingesni?

Trust'us dar romėnai sugalvojo, o anglosaksų teisinėje sistemoje nuo ankstyvųjų viduramžių yra http://en.wikipedia.org/wiki/Trust_law

Vienaip ar kitaip, čia kalbame tik apie rojaus sąvoką, kur jis galėtų būti. Tu man kiši tiesioginia to žodžio prasme nuomonę, kuriai kaip argumentą naudoji kitų žmonių spėliones. Drįstu tai vadinti net nesvarbiu aspektu tikėjimo, atsžvelgiant į kitas, daug didesnes problemas, kaip; 1) Nėra jokių istorinių ar archeologinių argumentų Biblijos istorijai; 2) Jėzaus buvimas ST Jahve, visos mėšlas ką jis priveikė, sąmokslai prieš savo kūrinį, žudynės ir visa kita (žiūrėk pastarų puslapių mano komentarus) 3) Pačios Biblijos problemos, kaip absurdiški faktai, kurie žinome yra netiesa ir negali būti tiesa (Nojus, žemės apvalumai ir serija visa ko kito) 4) Faktas, kad neįtikėtinai trūksta nuoseklumo visai istorijai, kai net pati Biblija daugkur pati sau prieštarauja, prieštarauja istoriam faktam ir pan. infidels.org/library/modern/do­nald_morgan/inconsistencies.ht­ml 5) Aplamas dalykas, jog sunku rasti skirtumų tarp betkokių kitų žmogaus diktatūrų (Jei ne su mumis, tai kentėsi; filosofija, jog kaikurių dalykų negalima žinoti/klausti; minties nelaisvė; tų kurie netiki pasmerkimas ir t.t) Čia tik kelios. Jei ne pirmas kartas kai diskutuoji tokiomis temomis su ateistu, manau pats žinau gerokai daugiau.

Nežinau, kas yra "tiesa apie būtį", bet prasmė turi tik simboliai (pvz., žodis arba kelio ženklas). Gyvenimas bendrai paėmus nėra simbolis, nors konkretus žmogus gali laikyti savo gyvenimą simbolizuojančiu kažką. Tikslas yra žmogaus koncepcija reiškianti ateityje planuojamą pasiekti rezultatą. Kiekvienas žmogus turi kažkokių tikslų, kurie jam asmeniškai svarbūs.

Tai logika ir analitinis mastymas ir yra protingumas Gali spangti apie dvasingumus, dievulius, bitutes ar vaivorykstes iki pazaliavimo, bet jei nesugebi atlikti elementaraus matematinio veiksmo, ar susieti akivaizdziu dalyku - zmogus yra, nepabijokim to politiskai nekorektisko zodzio, kvailas O gal tu norejai, kad intelekta nustatinetu klausdami "Kas graziau: gele ar drugelis?" Is intelekto seka sugebejimas pasisavinti zinias, bei jas pritaikyti. O esant dideliam ziniu bagazui IR esant mokejimui jas taikyti, bei susidelioti taskus ant "i" (t.y. analizuoti situacija ir aplinka) ir ateina ismintis.

Išmintis yra žinojimas, kad tu nieko nežinai. - Sokratas atrodo. Kai tokie veikėjai prisistato viską žinantys, pilantys tarsi žirnius į sieną, pagailintys bent argumento, iškart galima suprasti, kad diskusijos nebus. Kodėl taip sunku priimti nežinojimą? Sveiką smalsumą, meilę paslapčiai, kad dar reiks palaukti, bet galiausiai sužinosim, o ne argumentavimą Dievu. Laikai eina, laikai keičiasi, nuo griaustinio buvimu Dievo rūstumu mokslas ir protavimas nustūmė jį iki tik visatos kūrėjo. Faktas, kad visata buvo kažkada viename taške, kūne, tad galime teigti, kad įvyko didysis sprogimas, tačiau nežinome kodėl ir kaip. Kažin ar kada žinosim, šansai, kad vis gi ne. Dėl to ir manau, kad visad liks tikinčiųjų. Nors ir išsiaiškinsim, kodėl įvyko didysis sprogimas, Dievo idėja bus nustumta dar vienu žingsneliu toliau. Asmeniškai aš būčiau patenkintas tuo. Tebūnie, tegul kūrėjo idėja išlieka ten, tik svarbiausia, kad bus paneigtas tas akivaizdžiai pavydaus, netolerantiško, homofobiško, bailaus, nepasitikinčio savo seksualumu, nesugebančio laikyti moterį lygia, nesugebančio auklėti vaiko be smurto vyro kūrinys, kuriuo dabar seka didžioji dalis žmonijos ir save tik žemina iki silpno, apgailėtino, nesugebančio prisiimti atsakomyės, norinčio amžinai turėti globuotoją, kuris pasakys kaip elgtis, ką mėgti, ko nedaryti, ką mylėti vergo. Tikiu, kad kažkada žmonija atsisakys šios absurdiškos idėjos ir dogmų. Manau, tai bus įvykis pramintas žmonijus subrendimu. Kažkada pasakų knygos padedamos ant lentynos, argi ne?

Taip pažvelgus iš šalies, siūlyčiau bent gerai išsistudijuoti tam tikrą religiją vien jau dėl to, kad kai kurie teiginiai kelia juoką. Kažkaip čia viskas "juoda-balta" - jei katalikas, tai kunigas, nutaręs, kad fizikos dėsniai negalioja, jei netikintysis, tai mokslininkas, tuoj patvirtinsiąs M teoriją. Religija mokslui netrukdo, nebent bandysi vieną ant kito sukraut. Tada niekas nepasiseks. Juk kunigai per pamokslus negalvoja apie juodąsias skyles. Greitintuvo darbuotojai neskaito Biblijos, kai turi stebėt duomenis. Ateistai tiesiog švaistosi padrikais sakiniais ant tikinčiųjų, bet ir patys katalikai "mėto žibalą". Apskritai, netikintieji, jeigu protingesni pagal straipsnį, galėtų pasinaudot protu ir palikt religingus ramybėj. Tas pats galioja ir kitai pusei. Straipsnis tokiom kovom sukelt ir skirtas. Dar tas klaustukas ant antraštės.

Stebuklai būtent ir galimi tik tuo atveju, jei negalioja fizikos dėsniai. Todėl, jei tiki visokiom religinėm pasakėlėm (kuom netikint negali būti ir religingas), vadinasi esi nutaręs, kad fizikos dėsniai negalioja. Atrodo paprasta, bet kažkodėl kai kam sunku suprasti.

Kvailystės. Beprasmiška diskusija apie protingumą.

, nenuginčijamai įrodei, kad krikščionių IQ tikrai maži. (-:

Aha, vat prieš metus ar dvejus mačiau dokumentinį filmą, kur Kristaus kapą su Kristaus likučiais rado Iš esmės esi teisus, yra istorinių įrodymų daliai biblijoje aprašytų įvykių, pavyzdžiui, Jerichoną rado. Yra ir Iliados istorinį teisingumą patvirtinančių įrodymų, Troją irgi rado.

".

Shift, primygtinai siūlau pasitikrinti faktus. Juodosios skylės, didysis sprogimas yra faktai. Įrodytas jų buvimas su stebėjimais, ko negalėčiau pasakyti apie tavo interpretacijas ir speliones, kur kiši kaip faktus. Su istorija visiškai prašovei. Biblija, ne tik kad nebuvo šaltinis tų žinių, ji net klydo daugelyje aspektų kaip tometiniai valdovai, miestų pavadinimai. Tame ir visa problema. Vien dėl to kad pasakiai, jog, nereiškia kad tiesa. Baik išsigalvoti nesąmones ir pasidomėk istorija. Nerasi nei vieno archeologo, nei vieno istoriko, kuris tau pasakytų, kad yra pagrindo tikėti Bibline istorija. rationalwiki.org/wiki/Evid­ence_for_the_historical_existe­nce_of_Jesus_Christ Aplamai erzina tavo troliškumas, ignoravimas faktų ir neargumentuoti atkirtimai, vardan to, kad tik kažką atsakyti. Prisimeni, kodėl išvis pradėjome ginčytis? Paminėjau du punktus, kurie pasak biblijos nurodo kokia veikla galima užsiiminėti rojuje. Tu sukritikavai, sakydamas, jog aš nesuprantu/nieko nežinau, nors nedaviai nei trupinio argumentų. Vėliau, kai galiausiai išprašiau, davei man savo iš piršto laužtas speliones kuriom remtis naudoji kitų žmonių speliones, kur vienas iš jų graikų laikų žmogelis, tikėjas visai kitais dievais ir iš esmės nieko nežinojas, ką dabar žino normalus žmogus. Kitas, alchemistas, tikėjas, kad gali aukso pasigaminti burtais. Iki pat šios akimirkos tu tai tesiai daryti. Nei davei bent vieną argumentą savo tuščiai kritikai kuri pradėjo šitą diskusija, nei aplamai davei patikimų argumentų kitiem klausimam. Tipiškas religingojo diskutavimas, besiremiant iš piršto laužtom teorijomis, norais ir spelionėmis...

Tipiškas neapsiplunksnavusio ateisto verkšlenimas. Vos tik jam pateiki hipotezę, įžvalgą arba nuomonę kokiu nors probleminiu - egzistenciniu klausimu, jis tuoj sprunka į krūmus ir visa gerkle rėkia, kad jam reikia įrodymų, kad betkuris kitaip mastantis tikintysis yra lunatikas, trolis ir žemesnis sutvėrimas už beždžionę, nevertas ir neturintis teisės mastyti kitaip nei dauguma. Mano patarimas tau asmeniškai: 1. Dažniau mastyk savo galva. 2. Kritiškai vertink net ir savo mokslo dievukų "įrodymus", nes "įrodymai" moksle turi blogą savybę sekančią dieną pasikeisti. 3. Į reiškinius žvelk kontekstualiai, turėk savo asmeninę nuomonę, o ne įbruktą per pasenusius vadovėlius.

Tame ir problema. Smagu girdėti, kad pats pripažįsti tai esant nuomonei ir tiek. Jei kalbėtum taip ir sakytum tai nuo pat pradžių šio ginčo nebūtų buve. Vietoje to, prisimink savo pirmus komentarus. Išvadina "nesuprantačiu", neapsišvietusiu, blogai atlikusiu savišvietos procesą. Kalbi kaip lyg apie faktus. Kai tik iš kažkelinto karto paprašiau pagrįsti tą kritiką man, tu davei man net nesusijusią su mano užduotu klausimu istoriją, kur tu manai rojui esant. Dėl to ir sakiau, kad elgiesi kaip stereotipiškas religingasis "žinantis" daugiau už visus. Jei būtum pradėjas pokalbį ne tokiomis rašlevomis, o tiesiog "mano nuomone, tas ir tas...", be tos arogancijos viskas būtų ėjasi kitaip. Nuomonę aš gerbti galiu, bet ne tada kai kišama lyg tiesa ir argumentuojama dar didelėmis "tiesomis". Dėl įžeidinėjimų. Na kaip nori taip save vadink. Paminėjau, kad trolini, t.y. rašai, tarsi norėdamas suerzinti ir tiek. Man toks ir atrodei, nes beperstojo rėmeisi savo nuomone, spėlionėmis ir aplamai iš piršto laužtais argumentais, vardan tik kad turėtum ką atkirsti. Atleisk, jei man tai pasirodė kaip "trolinimas" ir įžeidžiau tavo jausmus.

Religion - bestest topic ever.

, naudojant šių dienų techniką, o ne tą kuri buvo naudota prieš tris dešimtmečius, kaip tik rodo drobės autentiškumą. Bet siūlau į šią diskusiją neklimpti.

Tiesioginių šaltinių, t.y. Kristų mačiusių autorių, nėra. Ankstyviausi, įskaitant negyvosios jūros rankraščius, apie 70 m. po m. e. Apie romėnų istorikus iš vis galima patylėti, jie viso labo krikščionių tikėjimus aprašinėjo. Netiesioginiai įrodymai net su geru kontekstiniu atitikimu lieka netiesioginiais. Be to, kaip minėjau, Kristaus istoriškumo klausimas neturi nieko bendro su jo "dieviškumu".

Netikėti yra tavo teisė, lygiai tokia pati kaip ir mano tikėti. Juk žydai net jį matydami prieš akis ir pažinodami juo netikėjo. Bet nei dzeusas, nei perkūnas nesukūrė milijardą tikinčiųjų vienijančios religijos. Kas beldžiasi tam atidaroma, kas šaukiasi - tam atsiliepia. O kas to nenori, tam ir nereikia, bet tik tuomet nereikia kažko laikyti kvailiais arba neišmanėliais.

Kas gi dabar neigia faktus? Viskas buvo atlikta pakankamai tiksliai. Sakymas, kad blogai, nes nebuvo padaryta šiandien su jauna technika yra bėgimas nuo problemos. To meto metodai veikė irgi, kaip ir dabartiniai. Abejoju, kad dar po 20-30 metų norėsi, kad vėl būtų padarytas tyrimas su dar naujesne technika.