Cheminės medžiagos aplink mus: keičia gyvūnų lytį, kenkia vyrų vaisingumui (1)
Daugiau kaip 200 cheminių medžiagų, tarp jų bisfenolis A, parabenai, ftalatai, laikomos endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis, ir sulaukia vis daugiau dėmesio iš įvairių Europos institucijų. Jomis susirūpinta po to, kai pastebėta, kad šios medžiagos gali sukelti gyvūnų lyčių pasikeitimus ir stipriai sutrikdyti žmogaus sveikatą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Danijoje susirūpinta vyrų vaisingumo grėsme
Gyvūnų lyčių pasikeitimai pastebėti tarp vandens sraigių. Žmogui šios medžiagos pavojingos todėl, kad galimai lemia prastesnę spermos kokybę, moterų nevaisingumą, diabetą, vėžinius susirgimus, nutukimą. Šios medžiagos per motinos pieną gali patekti ir į kūdikių organizmą, turėti įtakos ne tik vaikams, bet ir paaugliams.
„Per pastaruosius 20 metų padaugėjo žmonių hormoninių sutrikimų, įskaitant pablogėjusią spermos kokybę, ankstyvą lytinį brendimą, tam tikrų vėžio formų atvejus. Svarbu ir tai, kad hormoninė sistema labai glaudžiai veikia nervų sistemą. Tokioms ligoms nustatyti reikia mokslinių tyrimų. Kadangi nėra ūmaus poveikio, sakoma – na ir kas, galima palaukti. Danijos mokslininkai viename straipsnyje yra paskelbę drąsią prognozę, kad po 40 metų Danija susidurs su didele vaisingumo problema užtat, kad labai plačiai naudojami ftalatai.
„Danijoje ištirta tiek avalynė, tiek sauskelnės, tiek maistui naudojami įvairūs indai. Tyrėjai padarė išvadą, kad po 40-ies metų vyriškių, kurie gali susilaukti vaikų, Danijoje gali sumažėti iki 80 proc. Taigi, galime palaukti 40 metų skaičiuojant nuo 2003-ųjų ir pasižiūrėti“, - tokias grėsmes visuomenėje plačiai paplitus ftalatams įžvelgė Baltijos aplinkos forumo (BEF) cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.
Specialistė kartu su kolege Juste Buzelyte dalyvavo Prieraišios tėvystės centre surengtoje viešoje paskaitoje „Endokrininę sistemą ardančios medžiagos: kodėl apie jas reikia žinoti“. Jos metu ekspertės dalijosi įžvalgomis, kur kasdienėje žmogaus veikloje gali būti aptinkamos šios galimai pavojingos medžiagos ir kaip jų išvengti.
L. Stančė, pristatydama Danijoje atliktą studiją, pabrėžė, kad sunku nuspėti, ar tokie nuogąstavimai pasitvirtins, tačiau aišku viena - cheminės medžiagos pasižymi kompleksiškumu, t. y. paprastai veikia ne atskirai, bet jungiasi į bendrus darinius ir tuomet jų poveikis tampa dar sunkiau prognozuojamas.
„Iš aplinkos gauname ir istorinę taršą, dėl kurios nieko negalime padaryti, tačiau taršos šaltinių daugėja...“, - atkreipė dėmesį pranešėja.
Pavojai atrasti vykdant tyrimus su žiurkėmis
Pirmą kartą mokslininkai ftalatus atrado bandymų metu. Kaip pasakojo L. Stančė, viena mokslininkė Danijoje vykdė tyrimą su žiurkėmis. Ji pakeitė jų gertuvėles iš metalinių į plastmasines, kurių sudėtyje galimai buvo ftalatų. Mokslininkė pastebėjo, kad žiurkės pradėjo dvėsti neįtikėtinai greitai.
„Ji pradėjo ieškoti, kokių medžiagų daugiau patenka į žiurkių organizmą ir aptiko, kad pelių organizme padaugėjo ftalatų. Pradėjo ieškoti iš kur ir atrado, kad vienintelį sąlytį su maistu turėjo žiurkių gertuvėlės. Kadangi gertuvėlės buvo ilgai naudojamos, iš jų pradėjo skirtis ftalatai.
Mokslininkė pradėjo tyrinėti, kokiuose dar daiktuose mūsų aplinkoje yra tų ftalatų. Danijoje atrasta, kad jų yra guminiuose batuose, vaikų žaisluose, plastmasiniuose buteliukuose, plastikiniuose vandens buteliuose. Šie buteliai iki šiol yra didelė problema, nes tam naudojamas pats prasčiausias plastikas. Dėl to į plastikinius butelius antrą kartą vandens nereikėtų pilti. Svarbu, kad ftalatai paprastai neišsiskiria į aplinką, jeigu yra normali temperatūra – tačiau negerai, jei palieki ant saulės, jeigu butelį sulamdai, įbrėži“, - pasakojo cheminių medžiagų ekspertė.
Ji pabrėžia, kad vaikų prekėse – buteliukuose, čiulptukuose ftalatų naudojimas nuo 2011 m. yra uždraustas, tačiau toks draudimas galioja tik prekėms, kurios skirtos vaikams iki trijų metų.
„Jeigu turite vyresnių vaikų ir šaukštelių, kurie skirti naudojimui tik nuo trijų metų, yra didelė tikimybė, kad ten ftalatų gali būti“, - akcentavo L. Stančė. Ji sako, kad toks apribojimas plačiau netaikomas galimai dėl to, kad moksliniai tyrimai tyrimams nelygūs, vienuose pritrūksta reikiamos imties, kiti tyrimai gali būti vykdomi pagal užsakymą, todėl labai trūksta išsamių ir ilgų tyrinėjimų, kurių rezultatais galima būtų remtis visuotiniu mastu uždraudžiant tam tikrų prekių, kuriose yra ftalatų, gamybą ir prekybą.
Didžiausia tikimybė ftalatų aptikti ir PVC dangoje, kuri dominuoja viešosiose įstaigose.
„Ir po šiai dienai PVC danga naudojama ligoninėse, gimdymo namuose. Nėra tokio kriterijaus, kad kažkas žiūrėtų, svarbu, kad būtų pigu ir gerai valytųsi“, - sakė L. Stančė.
Sudėtingiausia prekių kategorija – statybinės medžiagos
„Yra sakančių – ai, kas bus – tas bus, vis tiek kada nors numirsiu. Galvojama, kad gal manęs tai nepalies, bet juk daroma žala ir aplinkai – nyksta žuvys, dumbliai, kurie irgi reikalingi“, - sakė BEF ekspertė.
Jos teigimu, jeigu galimai pavojingų cheminių medžiagų dar galima išvengti vaikų prekėse, labai sudėtinga jų išvengti daranti remontą – t. y. perkant statybines medžiagas.
„Jeigu dar perkant šaukštelį ar maišelį gali riziką sąmoningai sumažinti, bet kai darai remontą – tai tampa labai sudėtinga“, - teigė L. Stančė.
Jai pritarė ir viena mama iš salės, atėjusi pasiklausyti viešos paskaitos. Ji pasidalino savo rūpesčiu darant remontą: „Kai lakavau sienas ekologišku laku, po dviejų metų reikėjo visiškai naujai viską nušlifuoti, nes labai greitai dėvėjosi ir buvo nepraktiška“.
L. Stančė pritarė šiai įžvalgai ir pridėjo: „Gamintojai sako, kad negali investuoti į technologijas, kurios leistų pasiūlyti ilgaamžiškesnį varianatą, nes rinka yra per maža“.
Kur slypi pavojai ir kaip jų išvengti?
Baltijos aplinkos forumas yra išleidęs lankstinuką apie endokrininę sistemą ardančias medžiagas – kur jos slypi ir kaip jų būtų galima išvengti.
Pirma, rekomenduojama atkreipti dėmesį į maiste aptinkamus pesticidus (vaisiuose ir daržovėse) ir pavojingas chemines medžiagas, kurios buvo naudojamos apdorojimo metu ar pateko iš pakuotės. Kaip pavyzdys galėtų būti bisfenolis A (BPA), kuris naudojamas plastikinėse maisto pakuotėse.
Siekiant to išvengti geriau rinktis sezoninius, vietinius, nesupakuotus maisto produktus. Arba sertifikuotuose ūkiuose užaugintas daržoves ir vaisius, kuriuose aptinkami mažesni pesticidų likučių kiekiai. BEF ekspertai taipogi pataria vengti maisto skardinėse, nes beveik visų skardinių maisto pakuočių vidus yra padengtas epoksine derva su bisfenoliu A.
Namuose maistui pakuoti geriau rinktis stiklą, keramiką ar nerūdijantį plieną, o maisto nešildyti plastikiniuose induose ir maišeliuose.
Tam tikrų pavojų slypi ir žmonių perkamoje tekstilėje, avalynėje, rūbuose. Anot BEF lankstinuke pateiktos informacijos, daugiausiai rizikos sukelia importuojami tekstilės gaminiai, kuriuose yra aptinkama nonilfenolių etoksilatų (NPE) likučių.
„Nors šios medžiagos naudojimas ES yra uždraustas, tačiau į rinką patenka su importu, nes draudimai negalioja kitose šalyse. Etoksilatai iš drabužių išsiplauna, todėl prieš velkantis naują rūbą, patariama jį išsiskalbti“, - rašoma BEF išleistame lankstinuke.
Mamoms derėtų nepirkti vaikiškų drabužėlių, papuoštų PVC lipdukais, nes juose gali būti ftalatų.
Įdėmiau vertėtų patyrinėti ir kūno priežiūros priemones, ypač apsauginius kremus nuo saulės, dieninius kremus su parabenais, prausimosi želė, šampūnus ir t.t.
Mažiau yra geriau! Tokiu šūkiu siūloma vadovautis renkantis kosmetika ir vaikų kūno priežiūros priemones. Taip pat rekomenduojama domėtis perkamų produktų sudėtimi.
Kraštutinumai nėra gerai
„Endokrininę sistemą ardančios medžiagos yra surūšiuotos, 149 yra paskelbtos kaip tikrai pavojingos, nes yra įrodymų, tačiau kalbama apie 2 tūkst. […] Kraštutinumai irgi nėra gerai, jeigu ieškosi vien (ekologiškų – red.past. ) - pavargsi, būsi supykęs, o neigiamos emocijos irgi vėžį skatina. Kur galima, žinai ir matai pasirinkimą, galima rinktis“, - tokį patarimą davė L. Stančė viešos paskaitos susirinkusioms paklausyti mamoms.
„Renkantis kosmetiką reikėtų pramokti skaityti sudėtį, antra galima teikti gamintojams užklausas apie jų produktų sudėtis. Reikėtų nebijoti ir klausti. Jeigu į parduotuvę ateis 10 žmonių, kurie paklaus, galbūt ir darbuotojai nueis pas savo viršininką ir pasidomės, nes „klientai klausinėja, o aš nežinau, ką atsakyti“, - patarė aplinkosaugos specialistė J. Buzelytė. Anot jos, renkantis gaminius galima domėtis pačiais gamintojais, kurie deklaruoja skaidrius ir viešus prekių gamybos principus ir socialinę atsakomybę.
„Aš linkusi tokiais pasitikėti, nes nemanau, kad jie norėtų suteršti savo vardą, jei kas patikrintų ir kažką rastų“, - sakė BEF atstovė.
Abi specialistės sutinka, kad iš pradžių pereiti prie atidaus prekių ir gaminių sudėčių skaitymo nėra paprasta, tačiau įmanoma. Iš pradžių jos siūlo žengti vieną žingsnį, domėtis pamažu, įsimenant vis daugiau medžiagų, kurios galimai gali trikdyti endokrininę sistemą, o paskui žingsniuoti vis drąsiau, kol galiausiai pavyks surasti nuolatinius gamintojus, kuriais pasitikėsite ir jų produkciją galėsite pirkti nesibaimindami pavojų.
(7)
(0)
(0)