Net ir pačios griežčiausios disciplinos šalininkai kartkartėmis – jei ne reguliariai – gulėdami lovoje prieš miegą nesugeba atsitraukti nuo išmaniojo telefono.

Galbūt jie turi neatidėliotinų reikalų, pavyzdžiui, laukia atsakymo į teksto žinutę, rašo su darbu susijusius el. laiškus, nors darbo diena jau seniai pasibaigusi. Bet galbūt tiesiog be tikslo peržiūri vaizdus tinkle „Instagram“. Daugelis, jei ir sugebame paleisti išmanųjį telefoną iš rankos, tai bent pasikišame jį po pagalve, rašoma „Hopes and Fears“.

2015 m. liepos mėn. „Gallup“ atlikto tyrimo duomenimis, 63 proc. visų apklaustų respondentų pripažino, kad išmanusis telefonas net ir miegant būna kur nors netoliese. Bet ar be žalos, kurią patiriame, nes telefonas vagia brangų mūsų miego laiką, esama kokių nors kitų neigiamų aspektų, susijusių su telefono buvimu šalia, kai miegame? Šį klausimą uždavėme keletui specialistų, dirbančių chemijos, sociologijos ir psichologijos srityse, ir paprašėme įvardyti riziką bei paaiškinti, kodėl nepatariama laikyti lovoje jokių elektroninių įrenginių.

Dr. Lauren Hale „Stony Brook“ medicinos universiteto visuomenės sveikatos prevencinės medicinos kurso docentė

Atliekant įvairius tyrimus nustatyta, kad maždaug 50–90 proc. paauglių nepakankamai išsimiega. Paauglių miego neįmanoma tirti neatsižvelgiant į nenuginčijamą technologijų poveikį.

Egzistuoja trys pagrindiniai mechanizmai, nusakantys, kaip su išmaniuoju įrenginiu praleistas laikas trikdo miegą. Pirmiausia, yra išderinamas režimas: kuo daugiau laiko praleidžiama spoksant į ekranus, tuo mažiau jo lieka kitai veiklai, ypač tokiai visiškai įtraukiančiai kaip miegas. Antra, vyksta psichologinė stimuliacija, nes be perstojo stebimas turinys, skatinantis socialinį interesą, dirginantis emocijas ar net sukeliantis agresiją. Ir trečia, ekranai šviečia, o šviesa turi budinantį poveikį.

Pernai teko atlikti sisteminę literatūros apžvalgą, aiškinantis prie ekrano ir miegant praleidžiamo laiko santykį. Peržvelgus 67 visame pasaulyje atliktus tyrimus paaiškėjo, kad net 90 proc. atvejų buvo nustatytas kenksmingas prie ekrano praleisto laiko poveikis miegui. Neatsižvelgiant į tam tikrus nuo konkrečių įrenginių priklausančius skirtumus, tiriant daugelio įvairių įrenginių (televizorių, kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kt.) poveikį miegui, buvo nustatyta, kad kuo daugiau laiko praleidžiama prie ekrano, tuo vėliau einama miegoti ir trumpiau miegama. Miegant ir prie ekrano praleisto laiko santykį apibrėžiančių tyrimų rezultatai daugmaž sutampa, bet dar yra neatsakytų klausimų, susijusių su miego poveikiu sveikatai, imlumui, be to, būtina aptarti prevencines priemones, kurių gali imtis paaugliai ir jų artimieji, siekdami pagerinti miego kokybę šiais sparčios technologijų pažangos laikais.

Dr. Brian Zoltowski, Pietų metodistų universiteto (SMU) chemijos fakulteto docentas

Tokie elektroniniai įrenginiai kaip nešiojamieji kompiuteriai, telefonai arba kiti įtaisai su šviesos diodų arba skystakristaliais monitoriais skleidžia didelį kiekį dirbtinės melsvos šviesos. Apie paros metą ir konkrečiai ryto metą žmogus sprendžia matydamas melsvą šviesą. Sėdint naktimis priešais melsvos šviesos šaltinius, kūnui siunčiamas signalas keltis, o ne eiti miegoti. Taip gali sutrikti paros ritmo (cirkadinio ritmo) pojūtis, kitaip sakant, biologinis laikrodis. Įrodyta, kad sutrikus natūraliam dienos ir nakties režimo ciklui, padidėja tikimybė susirgti cukriniu diabetu, vėžiu, širdies ligomis ir depresija.

Dr. Emersonas Smithas, sociologas, Pietų Karolinos medicinos mokyklos vidaus ligų mokslo docentas, „Metromark Research“ generalinis direktorius ir vadovas

Išmaniojo telefono arba planšetinio ar nešiojamojo kompiuterio naudojimas lovoje kenkia sveikatai ir asmeniniams santykiams. Sveikatai daroma žala siejama su šviečiančiu ekranu, nesvarbu, išmaniojo telefono, ar televizoriaus, kuris stebimas, kai organizmas reikalauja miego. Šviesa sukelia tam tikrą efektą, dėl kurio išderinamas vidinis organizmo laikrodis. Kai taip nutinka, darosi sunku užmigti ir pakankamai išsimiegoti: kartais prireikia net užmigti padedančių preparatų.
Dar viena su sveikata susijusi problema, atsirandanti naudojant lovoje išmanųjį telefoną, – tai raumenų ir kaulų skausmai, kylantys ilgai nekeičiant galvos ir kūno padėties, radus skaityti patogią pozą. Kai ilgai gulėdami ant šono skaitome, kas parašyta ekrane, arba vedame tekstą, varginami raumenys ir sąnariai, o vėliau ima juos skaudėti.

Jei miegate ne vieni ir gulėdami lovoje kalbatės mobiliuoju telefonu arba rašote teksto žinutes, galite susigadinti santykius su žmogumi, kuris šalia jūsų miega arba kartu gyvena. Jei įrenginius naudosite ir dieną, ir naktį gali išsivystyti priklausomybė nuo telefono arba virtualiojo bendravimo. Taip galite visiškai netekti psichologiškai naudingo tiesioginio bendravimo teikiamų pranašumų.
Vaikai ir paaugliai, žaidžiantys arba bendraujantys išmaniuoju telefonu tada, kai turėtų miegoti, gali patirti emocinių ir fizinių sutrikimų, be to, gali nukentėti jų pažangumas. Išsivysčius priklausomybei nuo įrenginių gali kilti problemų bendraujant su tėvais, taip pat su broliais ar seserimis.
Išmanusis telefonas kelia pavojų sveikatai ir socialiniams santykiams, kai vairuojame, einame ar gulime lovoje. Žmonės nėra sutverti taip, kad vienu metu turėtų atlikti kelias užduotis. Ypač negerai, jei vienai užduočiai, būtent – išmaniojo telefono naudojimui, skiriama daugiau dėmesio nei toms, kurios susijusios su aplinkos stebėjimu, gera savijauta ir tiesioginiu bendravimu.

Dr. Larry D. Rosenas, Kalifornijos valstijos universiteto „Dominguez Hills“, George‘o Marsho taikomosios kognityvinės psichologijos laboratorijos psichologijos mokslų daktaras, profesorius emeritas

Į klausimą, kodėl būtina išsimiegoti, vienareikšmiško atsakymo nėra. Kol miegame, smegenys ir toliau intensyviai dirba ir jų veikla ne mažiau aktyvi nei dieną. Naktį smegenys atlieka tris pagrindinius procesus. Visų pirma, vykdomas konsolidavimas, kitaip sakant, per dieną nutikusių svarbių įvykių savotiška peržvalga. Antra, į užribį nustumiami ne tokie svarbūs per dieną nutikę dalykai. Trečia, šiek tiek atsivėrus stuburo smegenų kanalui į smegenis patenka daugiau stuburo smegenų skysčio, kuris cirkuliuodamas smegenyse padeda atsikratyti nereikalingų po mąstymo procesų likusių elementų.

Visi trys procesai yra labai svarbūs. Jie sinchroniškai vykdomi tinkamai miegant. Išskiriami keturi miego etapai. Gilųjį miegą keičia greitasis miegas (REM). Tai visą naktį besikartojančių procesų ciklas. Netinkamai miegant ir kaip reikiant nepailsint, sutrinka procesų cikliškumas, praleidžiami kurie nors etapai, o esant dideliam miego stygiui iš karto pereinama į REM miegą. Tokiu atveju gali nevykti konsolidavimo, atskyrimo ir toksinų šalinimo procesai. Kadangi daugelis pratę tinkamai neišsimiegoti, tai tapo norma. Bet nepamirškime, kad poveikis daromas atminčiai, mąstymui ir įvairiems gebėjimams.

Atliekant tyrimus pavyko nustatyti du lemiamą reikšmę turinčius komponentus: kognityvinį arba mentalinį ir emocinį arba afektinį. Kognityvinis komponentas atsakingas už vykdymo procesus, kitaip sakant, jis kontroliuoja mąstymą, t. y. lemia sprendimų priėmimą, dėmesio koncentravimą, analitinius procesus, sulaiko nuo neapgalvotų, impulsyvių poelgių. Afektinis arba emocinis komponentas siejamas su susirūpinimu ir nerimu, kad ko nors nepadarėme. Toks susirūpinimas gali kilti, pavyzdžiui, pagalvojus, kad jau 15 min. netikrinome feisbuko ar nepakomentavome kokios nors į „Instagram“ įkeltos nuotraukos. Tad apimti susirūpinimo būtinai stengiamės padaryti tai, ko nespėjome. Taigi, abu komponentai (sutrikusi vykdymo funkcija ir susirūpinimas) skatina neatsitraukti nuo išmaniojo telefono ištisą dieną – iki pat tos akimirkos, kai užmiegame, o kartais – net nubudus naktį. Toks elgesys ydingas, nes vidurnaktį rašant komentarą socialiniame tinkle suaktyvinama smegenų veikla – smegenys verčiamos nemiegoti.

Būtina paminėti ir tai, kad visi įrenginiai skleidžia melsvą šviesą, suaktyvinančią kortizolio išsiskyrimą ir trikdančią melatonino gamybą. Tai tikrai nėra gerai, nes melatoninas atsakingas už svarbius slopinimo procesus ir veikia migdančiai. Besaikis technologijų naudojimas lemia paviršutinišką nakties miegą, o nepakankamai išsimiegojus negali tinkamai veikti smegenys.

Dr. Mariana Figueiro, Rensselaer politechnikos instituto profesorė, šviesos tyrimų centro šviesos ir sveikatos programos vadovė

Daug lemia konkretus įrenginys ir tai, kiek laiko jis naudojamas. Bet kuriuo atveju, be abejo, sutrikdoma melatonino gamyba. Melatoninas – tai likus porai valandų iki miego išskiriamas hormonas. Pradėjus išsiskirti melatoninui, organizmui siunčiamas signalas, kad temsta ir tuoj reikės miegoti. Jei vakarais esame apšviesti įrenginių skleidžiamos šviesos, tokį signalą organizmas gauna vėliau, taigi, pavėlinamas ir laikas, kada užmiegame. Jei keltis reikia tuo pačiu metu, bet anksčiau užmigti vakare nepavyksta, nuolat patiriamas miego deficitas. Net ir prislopinus ekrano skleidžiamą šviesą žalos išvengti neįmanoma, nes naudojant įrenginį stengiamasi išlikti budriais ir neužmigti.

Miego nepakankamumas siejamas su daugybe dalykų, pavyzdžiui, įrodyta, kad penkias paras iš eilės po penkias valandas vietoj aštuonių miegančių žmonių kraujyje pakyla gliukozės lygis, jie jaučiasi labiau išalkę. Be to, tokie žmonės dieną gali jaustis mieguisti ir stokoti energijos. Ilgainiui gali pasireikšti ir rimtesnių simptomų: padidėti nutukimo, cukrinio diabeto, širdies ligų ir net vėžio tikimybė. Tvirtinti, kad šviečiantys ekranai sukelia vėžį, būtų per drąsu. Bet jei rūpinatės sveikata, turte vengti organizmo paros ritmą trikdančių veiksnių ir nepatirti miego stygiaus.

Mary A. Carskadon, Ph.D., JAV N. Browno universiteto psichologijos profesorė

Neštis į lovą elektroninius įrenginius tikrai nepatartina. Visų pirma, jie išblaško miegą. Televizorius, stalinis ir planšetinis kompiuteris bei išmanusis telefonas trukdo vaikams išsimiegoti, nes skleidžia garsą, šviečia arba traukia kaip (galimo) ryšio palaikymo priemonė. Kai stinga miego arba jis nekokybiškas, gali kristi pažangumas, susilpnėti atmintis, suprastėti mąstymo įgūdžiai, sutrikti medžiagų apykaita, pasireikšti depresija, nusilpti imunitetas ir atsirasti silpnumo jausmas. Tai tikrai ne visos galimos pasekmės.

Deja, tvirtinimas, kad išmanieji telefonai trukdo išsimiegoti, paprastai atremiamas argumentu neva neturint po ranka telefono kyla nerimas, o tada taip pat neįmanoma ramiai išsimiegoti, blaškomasi.

Dr. Chad Ruoff, Stanfordo miego sutrikimų ir medicinos mokslo centro psichiatrijos mokslų daktaras, docentas

Prieš einant miegoti šie įrenginiai veikia kaip stiprus stimuliatorius. Jei žinome, kad neužilgo eisime miegoti, neturėtume rintis stimuliuojančios veiklos, nesvarbu, ar jau gulime lovoje, ar dar ne. Dienos užsiėmimai turi būti griežtai atskirti nuo nakties, pavyzdžiui, miegamieji turi būti skirti tik miegui ir seksui. Gulėdami lovoje neturėtume žiūrėti televizoriaus, taip pat naudoti išmaniųjų įrenginių, kompiuterių ar kt.

Komentarai ()