Kaip lietuvius paveikė naujieji cigarečių pakeliai: „po siaubingų paveikslėlių srautas išaugo dvigubai“ (1)
Paveikslėliai yra tiesiog nebrangi ir lengvai įgyvendinama priemonė, visus rūkančius tikslingai įspėjanti apie rūkymo žalą, skatinanti mesti rūkyti, primenanti apie prieinamą pagalbą, bandant tai padaryti.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taip teigia gydytoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė Midttun.
„Moksliniai tyrimai įrodo, kad vaizdiniai ant cigarečių pakelių yra labiau pastebimi, negu vien tik įspėjantys užrašai. Vaizdu pavyksta perteikti daugiau tikslesnės informacijos apie rūkymo žalą sveikatai“, – sako specialistė.
Prieš penkerius metus Europos Sąjungos (ES) patvirtinta Tabako gaminių direktyva Lietuvoje pradėta įgyvendinti šių metų gegužę. Ant cigarečių pakelių atsirado privalomi dideli įspėjamieji užrašai su nuotraukomis abiejose cigarečių pakelio pusėse. Vieniems paveikslėliai kelia juoką, kitiems – šiurpą, tačiau kalbinti specialistai tikina, kad abejonių dėl jų efektyvaus poveikio nėra.
Sukelia emocijas ir skatina gydytis
Vaizdai sustiprina negatyvias emocijas, susijusias su rūkymu, dėsto psichiatrė N. Goštautaitė Midttun. „Principas yra gana paprastas – nemalonūs drastiški vaizdai padeda sustiprinti neigiamas asociacijas, kylančias rūkaliui, stiprina pavojingų pasekmių baimę“, – sako psichiatrė.
Paveikslėliai neturi priversti mesti rūkyti, jie yra tik prevencijos dalis, mano psichologė Lina Rasimaitė.
„Skatinant motyvaciją, pavyzdžui, nepradėti ar mesti rūkyti, tampa labai svarbu sukelti kažkokią emociją. Anksčiau bandyta ją sukelti užrašais, dabar – paveikslėliais. Tyrimai rodo, kad tai priklausomybę veikia, bet nesmarkiai. Tačiau, kai kalbame apie tūkstančius rūkalių, kiekvienas žingsnis yra svarbus“, – teigia psichologė.
Pasak Vilniaus „Aušros vartų“ ligoninės direktoriaus Aivaro Virbicko, iš paveikslėlių patys veiksmingiausi yra tie, kuriuose matome kažkokį pokytį išvaizdoje – veido susiraušklėjimą, iškritusius dantis, liežuvio opas ir t.t. Dažniausiai dėl noro mesti rūkyti kreipiasi žmonės, kurie jau susipažinę su priklausomybės pasekmėmis, o paveikslėliai ir atlieka šią funkciją, mano A. Virbickas.
„Anksčiau sulaukdavome apytiksliai vieno skambučio per dvi savaites. Po siaubingų paveikslėlių ant cigarečių pakelių atsiradimo, padvigubėjo besikreipiančiųjų dėl noro mesti rūkyti. Padaugėjo klausiančiųjų, ar įmanoma išsigydyti, kaip tai padaryti ir t. t.“, – pasakoja ligoninės direktorius.
Veikia esamus ar potencialius rūkalius?
Rūkantys žmonės gali būti linkę šaipytis ar ignoruoti paveikslėlius, tačiau poveikis jiems – didesnis, mano psichologė L. Rasimaitė. „Jei žmonės nerūko, vadinasi, turi kažkokias nuostatas, kodėl to nedaro. Ir paveikslėliai tas nuostatas tik patvirtina.“
Anot A. Virbicko, svarbiausia, kad iliustracijos paveiktų dar nepradėjusius rūkyti jaunus žmones. „Reikia pradėti nuo vidurinių mokyklų, ten yra didžiausias jaunų žmonių, kurie potencialiai pradės rūkyti, susitelkimas. Reikia daugiau prevencijos šioje srityje“, – tikina ligoninės direktorius.
Iliustracijos veikia visus – ir rūkančius, ir tuos, kurie galbūt dar tik turės šį žalingą įprotį, mano psichiatrė N. Goštautaitė Midttun. „Nemalonūs vaizdai menkina smalsumą ir norą nusipirkti – yra tyrimų, įrodančių, kad vaizdai mažina paauglių ketinimą rūkyti.
Kurią grupę veikia labiau, moksliškai įrodyti yra labai sunku, o gal ir nebūtinai reikia. Rūkymo paplitimą visuomenėje reikia mažinti sistemingomis kompleksinėmis priemonėmis, kurių svarbiausia – sistemingas Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimas“, – mintimis dalinasi specialistė.
Paveikslėlius reikia keisti
Tiesa, kai kurie paveikslėliai turėtų būti keičiami – dalis iliustracijų ant cigarečių pakelių yra sunkiai suprantamos, mano Vilniaus „Aušros vartų“ ligoninės direktorius A. Virbickas.
„Kai kuriems paveikslėliams suprasti reikia medicininio išsilavinimo, net šalia pateikiami užrašai nepadeda jų suprasti, nes tekstas bendrame paveikslėlio kontekste tiesiog išnyksta“, – tvirtina A. Virbickas.
Psichologė L. Rasimaitė skatina pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir paveikslėlius periodiškai pakeisti. „Pastebima, kad pirmosiomis akimirkomis, kada žmogus pamato paveikslėlius, patiria didesnį šoką ir išgąstį, o paskui labiau įpranta prie vaizdo“, – mano ji.
„Prie nemalonaus vaizdo įprantama, bet mūsų smegenys vis tiek jį suvokia kaip grėsmingą. Žinoma, geriausia yra kuo didesnė atgrasymo priemonių įvairovė, įskaitant ir kintančius informacinius vaizdus ant tabako pakuotės“, – L. Rasimaitės minčiai antrina psichiatrė N. Goštautaitė Midttun.
