Sulaukusi 13-os mergaitė pastojo, tačiau tėvas liko neaiškus. Mergaitė slėpė nėštumą šešis mėnesius. Sužinoję žinią seneliai išsiuntė Eliną į specialius netekėjusių merginų namus ir privertė atsisakyti gimusio vaiko.

Mergina paauglystėje nuolatos girtuokliavo ir sulaukusi 15 metų pabėgo iš namų. Tuomet ji ėmėsi prašyti išmaldos gatvėse, apgaudinėti, verstis prostitucija. Būdama paauglė buvo keletą kartų išprievartauta. Būdama 22-ejų mergina mėgino nusižudyti, nes ją atstūmė mylimasis – šovė sau į pilvą, gulėjo ligoninėje, išėjusi iš jos perdozavo raminamųjų. Užsiimdama prostitucija Elina nuolat gerdavo, buvo ne kartą sumušta, išprievartauta mažiausiai 12 kartų.

Visos jos aukos buvo vidutinio ar vyresnio amžiaus kaukazietiškos išvaizdos vyrai, tačiau aiškių priežasčių, kodėl ji juos žudė, nėra. Pavyzdžiui, pasakodama pirmojo nužudymo motyvus ji iš pradžių teigė pamaniusi, esą vyriškis ketina atsiimti pinigus, kuriuos buvo sumokėjęs už seksą, todėl jį nušovė. Kiek vėliau Elina aiškino, kad nužudytasis vyras jai nesumokėjo, bet siekė sekso. 2002 metais šiai moteriai buvo įvykdyta mirties bausmė. Apie Eliną Vurnos yra sukurti keli filmai.

Vaikus sumetė į upę

Kokio tipo žmogžudėms reikėtų priskirti Lukiškėse kalinčią iki gyvos galvos nuteistą Almą Bružaitę, sunku net pasakyti, tačiau, kad ši moteris laisvėje turėjo rimtų asmenybės sutrikimų, aišku ne tik specialistams.

Kraupųjį nusikaltimą A. Bružaitė, tuo metu ji buvo ištekėjusi už Virgilijaus Jonaičio ir turėjo jo pavardę, įvykdė 2007-ųjų kovo 20-ąją, būdama namie viena su savo 5 vaikais. Sulaukusi grįžusių iš mokyklos sūnų Tomo (8 m.) ir Manto (12 m.), motina juos pavalgydino, po vieną nusiviliojo į rūsį ir, užmetusi ant kaklo virvę, pasmaugė. Po to vaikų kūnelius sumetė į šeimos mikroautobusiuką ir, pavažiavusi gerą kilometrą, sumetė į Kražantės upę. Grįžusi namo, sudegino virvę, paslėpė negausius įkalčius.

Vakare iš darbo grįžęs Almos vyras Virgilijus žmoną rado labai sunerimusią – Tomas su Mantu, girdi, išėjo iš namų ir dingo. Sutuoktiniai kreipėsi į policiją. Kitą dieną berniukų ieškojo visas būrys policininkų, ugniagesių bei kariškių, bet viskas veltui.

Antrąją parą vaikų kūnus upėje surado pati A. Jonaitienė. Nustatę, kad berniukai ne patys nuskendo, o buvo pasmaugti, kriminalistai subūrė tyrėjų grupę.

Alpo be ašarų

Tyrėjai, apklausę šimtus žmonių, išsiaiškino, kad A. Bružaitė-Jonaitienė sako netiesą. Kriminalistai ėmė slapta motiną stebėti, o ši pervaidino ir išsidavė. Per vaikų laidotuves Alma raudojo be ašarų, alpo, todėl buvo paguldyta į ligoninę. Bet vos tik medikai „nelaimėlę“ paliko palatoje vieną, ši atkutusi ėmė rašyti meilias žinutes meilužiui.

„Aktorė“ buvo suimta. Porą dienų atkakliai melavusi, ji pagaliau palūžo, apsipylė nebesuvaidintomis ašaromis ir prisipažino. Tada parodė, kaip pasmaugė vaikus, kaip vežė ir skandino jų kūnus.

Bružaitė kriminalistams papasakojo buvusi labai nelaiminga. Užaugusi girtuoklių šeimoje, nesukūrė darnios ir savosios – su vyru Virgiu nesutarė, kentėjo nuo rutinos, nesibaigiančių ūkio darbų, šokinėjimo aplink penkis vaikus. Nors Alma kaltino sutuoktinį smurtu, bet pati irgi buvo ne šventoji. Susitikinėjo su tolimųjų reisų vairuotoju iš Šiaulių, po to – su viengungiu iš Anykščių, pas kurį buvo pabėgusi iš namų kelioms paroms.

„Galiu teigti, kad būtent tų berniukų nužudymas buvo kerštas vyrui V. Jonaičiui, – žurnalistams yra sakęs vienas nusikaltimo tyrimo grupės vadovų Robertas Krikštaponis, kuriam A. Bružaitė-Jonaitienė asmeniškai prisipažino. – Vyro A. Bružaitė-Jonaitienė nekentė, nes neišsipildė jos svajonės dėl laimingos šeimos. Atvirkščiai – Alma patirdavo nuolatinį sutuoktinio smurtą.

Apie tai daug kalbėjomės su psichologais, kurie analizavo JAV bei Kanados mokslininkų tyrimus apie moteris, nužudžiusias savo vaikus. Jos jau vaikystėje buvo patyrusios smurtą, vėliau – savo vyrų prievartą, depresiją. Visa tai išgyveno ir Alma, kol vieną dieną palūžusi, pati gerai nesuvokdama, ką daro, pasmaugė vaikus.“

Tarkime, taip ir buvo. Tačiau, jei A. Bružaitė-Jonaitienė norėjo keršyti vyrui, kodėl, pavyzdžiui, jo nenunuodijo, o atėmė gyvybę niekuo dėtiems vaikeliams? Argi tai sveiko žmogaus logika?

Psichiatrų nuomone, visiškai normalus žmogus taip nepasielgtų. Alma, be jokios abejonės, turi rimtų asmenybės sutrikimų. Bet tai ne psichikos liga.

Asmenybės sutrikimai – tai kraštutinių asmenybės bruožų pasireiškimas. Skirtingai nei ligos, asmenybės sutrikimai paprastai pasireiškia paauglystėje ir išlieka visą gyvenimą. Kai sutrikimas nedidelis, žmogus išmoksta puikiai prisitaikyti. Juk niekas nekviečia greitosios pagalbos savimylai ar isterikui, o tik sako, kad toks jau to žmogelio charakteris. Bet jei asmenybės sutrikimai ima trukdyti tam žmogui ar aplinkiniams gyventi, reikia medicinos pagalbos.

Senukų žudikė

Nuo girtuoklysčių ir smurto – iki nužudymo. Toks yra daugelio Panevėžio pataisos namų „klienčių“ kelias. Už dviejų senolių nužudymą 19 metų laisvės atėmimo buvo nuteista Ilija Lenartavičienė iš Kauno rajono.

Kai 2010 metų gegužės 2 dieną Kauno rajono Gervėnupio sodų bendrijos „Naglis“ gyventojus Genovaitę V. (78 m.) bei Antaną A. (72 m.) giminaičiai, atvykę aplankyti, rado žiauriai nužudytus, daugelis svarstė, jog šiedu geraširdžiai pensininkai bus tapę ciniškų plėšikų aukomis.

Kai policija sulaikė senukų nužudymu įtariamą jųdviejų kaimynę I. Lenartavičienę, jos kalte ne vienas abejojo – girdi, iš kur tokia smulki, žemo ūgio, pusę gyvenimo pragirtavusi pensininkė galėjusi turėti tiek jėgų? O pasirodo, kad agresyvi ir fiziškai itin stipri I. Lenartavičienė nevengdavo vaidų, ne kartą su kirviu ar arbatinuku buvo vaikiusis ir savo sugyventinį, ir sugėrovus.

Tikslios nusikaltimo dienos I. Lenartavičienė pasakyti negalėjo, nes dėl nuolatinio girtavimo buvo praradusi laiko nuovoką. Kaip pati sakė, pas kaimynę ji atėjusi pasiskolinti 20 litų svaigalams. Skolinti pinigų Genovaitė griežtai atsisakė, mat girtuoklė jau ne kartą buvo pasiskolinusi, bet taip ir negrąžinusi skolos.

Išgirdusi griežtą atsaką, I. Lenartavičienė tvojo Genovaitei kumščiu į galvą, stvėrė čia pat virtuvėje pastebėtą peilį ir dūrė pensininkei į kaklą. Kai į virtuvę nieko neįtardamas įžengė malkomis nešinas Antanas I., Lenartavičienė pačiupo pliauską ir trenkė šiam per galvą. Kai žmogus susmuko, dar kelis kartus tvojo kumščiu į galvą ir smeigė peiliu į krūtinę…

Palikusi abu senolius tysoti kraujo klanuose, I. Lenartavičienė puolė ieškoti pinigų. Virtuvėje paslėpti po staltiese gulėjo 200 litų. Pagriebusi pinigus, žudikė išeidama užrakino namelio duris, paėjusi atokiau, išmetė raktus ir pasuko tiesiai į parduotuvę nusipirkti degtinės. Už nužudytų senukų pinigus I. Lenartavičienė su sugėrovais ūžė keletą dienų.

Gydėsi alkoholiu

Panašus ir Prienų gyventojos Daivos Vaiciulevičienės likimas. 2007-aisiais ji pasiųsta atlikti 14 metų bausmę už savo vyro Valdo nužudymą. Ir tai buvo jau antrasis toks pat šios moters nusikaltimas.

Prieniškių teigimu, D. Vaiciulevičienei nuo pat jaunystės stebino ir šiurpino savo gyvenimo būdu: girta šlaistydavosi ir viena, ir su sugėrovais, ir net su motina. Net ir blaivi ji būdavusi pikta ir agresyvi.

Dar 1999-aisiais, kai D. Vaiciulevičienei nebuvo nė 25 metų, ji tapo žudike – per išgertuves namuose peiliu, kuriuo tuo metu pjaustė agurkus užkandai, nudūrė sugėrovą Gintarą D. Po įvykio apklausiama tvirtino, esą Gintaras jai įžūliai meilinęsis, nepaisydamas jos norų, todėl ir buvęs „paklotas“. Už šį nužudymą teismas D. Vaiciulevičienei paskyrė 9 metus nelaisvės.

Grįžusi namo, D. Vaiciulevičienė lyg ir bandė gyventi dorai, tačiau labai greitai vėl ėmė gerti, valkiotis, niekur nedirbo, mėgo kompanijas, apleido namus. Kartu girtavo ir jos sutuoktinis. Namuose kildavo barniai ir muštynės, o supykusi D. Vaiciulevičienė mėgdavo prieš savo „priešininkus“ pamosuoti peiliu ar kirviu. Agresyviajai moteriai buvo siūlyta apsilankyti pas psichiatrą, bet ji „gydėsi“ tik alkoholiu.

Baigėsi tuo, kad namuose per barnius krosnį kirviu apkapojusi ir grindyse duobių iškapojusi D. Vaiciulevičienė galiausiai, 2006-ųjų birželio 4-ąją, būdama girta, peiliu subadė savo taip pat girtą savo sutuoktinį Valdą. Nužudytojo kūne ekspertai suskaičiavo net 70 dūrių.

Teisme D. Vaiciulevičienė daug ką stebino savo išvaizda ir elgesiu: buvo sunku patikėti, kad smulkutė, patraukli ir, rodos, kultūringa, pasipuošusi, pasidažiusi moteris – dviguba žudikė.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Valstiečių laikraštis

Autoriai: Petras Kurmelis

Komentarai ()