Dar kartą apie disracionalijos fenomeną: protingi žmonės dažnai klaidingai atsako į šiuos vaikiškai paprastus klausimus (2)
Prieš mėnesį svetainėje buvo publikuotas straipsnis apie keistą žmonių polinkį priimti nelogiškus sprendimus. Tai yra gana įdomus fenomenas, kurio mokslas negali iki galo paaiškinti. Kai žmonės susiduria su akivaizdžiai paprastu klausimu jie tarsi atsisako pagalvoti ir pateikia klaidingą atsakymą. Nors praeitą kartą keletas neteisingus atsakymus pateikusių žmonių komentaruose vis dar buvo įsitikinę savo teisumu, šiandien siūlome išbandyti dar keletą vaikiškai paprastų klausimų.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pats fenomenas yra labai keistas. Protingi žmonės priima nelogiškus sprendimus nuvertindami klausimą. Tai yra, kuomet praeitą kartą pateikėme paprastą užduotį apie tris žmones, daug žmonių pasimetė ir atsakė neteisingai. Kai kurie vėliau kaltino sąlygą ir vis dar buvo įsitikinę savo klaidingo atsakymo teisingumu. Šis klausimas skambėjo taip:
Jonas žiūri į Oną, o Ona žiūri į Jurgį. Jonas yra vedęs, o štai Jurgis – ne. Ar susituokęs žmogus žiūri į nesusituokusį?
a. Taip
b. Ne
c. Nustatyti neįmanoma
Akivaizdu, kad teisingas atsakymas yra „a. Taip“. Sprendimas labai paprastas - jei Ona yra ištekėjusi, tai ji, susituokęs žmogus, žiūrį į Jurgį, kuris nėra susituokęs. O jei Ona nėra ištekėjusi, tai į ją, nesusituokusį žmogų, žiūri Jonas, kuris yra susituokęs. Nesvarbu ir kaip šie žmonės stovi, vienintelis tinkamas atsakymas yra „a. Taip“. Klausimas yra toks paprastas, jame yra vos vienas nežinomasis ir greitai apgalvojus abi galimybes atsakymas yra akivaizdus, todėl klaidingai atsakiusiems kyla pyktis.
Visgi, piktintis nereikėtų, nes, kaip skaičiuoja psichologai, net 80 % protingų žmonių į šiuos klausimus greitai nesuranda atsakymo. Taip nutinka todėl, kad jie nuvertina sąlygą ir pateikia visiškai neapgalvotą spėjimą arba stengiasi įžvelgti klastą ir savo galvose sąlygą bereikalingai apsunkina. Pateikiame dar tris panašius klausimus, į kuriuos dėl vadinamojo „disracionalijos“ (ang. „dysrationalia“) fenomeno teisingai neatsako galybė žmonių.
1. 5 gamyklos mašinos 5 produktus pagamina per 5 minutes. Per kiek minučių 100 tokių mašinų pagamintų 100 tokių produktų?
A. 100
B. 5
C. 1
2. Pačiame ežero viduryje auga ypatingas lelijos lapas. Kasdien jo dydis padvigubėja, jis auga neįtikėtinai greitai ir galiausiai uždengia visą didelio ežero plotą. Visą ežero paviršių lelijos lapas uždengia po 48 dienų. Kiek dienų prireikė, kol lapas uždengė pusę ežero?
A. 47
B. 24
C. Nustatyti neįmanoma
3. Žemiau matote tris skaičių grupes. Jums skiriami dar trys skaičiai - 16, 14, 38. Šiuos skaičius priskirkite eilutėms, kuriose jie tinka labiausiai. Užduotis nėra susijusi su matematika. Jums reikia nuspręsti, į kurią eilutę keliaus kiekvienas skaičius (jie neprivalo būti priskirti vienai eilutei).
A. 0 6 8 9 3
B. 15 27 21 10 19
C. 7 1 47 11 17
Prisiminkite, kad klausimai nėra tokie sudėtingi kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau ir nuvertinti jų nereikėtų. Atsakymai pateikiami antrame straipsnio puslapyje.
1. Teisingas atsakymas - „B. 5“. Jei penkios mašinos per penkias minutes pagamina po vieną produktą, tai kiekviena mašina vienam produktui pagaminti užtrunka penkias minutes. Taigi, jei darbo imsis 100 mašinų, tai po penkių minučių kiekviena iš jų jau bus užbaigusi vieną produktą. Visgi, dauguma žmonių pasiduoda intuicijai ir spėja, kad tam prireiktų 100 minučių
2. Teisingas atsakymas - „A. 47“. Sprendimas labai paprastas - kasdien lelijos lapas dvigubėja, todėl diena prieš tai, kai jis uždengė visą ežerą, jis turėjo dengti jo pusę.
3. 16 keliauja į B eilutę (kurioje jau yra 15, 27, 21, 10 ir 19), 14 keliauja į C (kurioje yra 7, 1, 47, 11 ir 17), o 38 - į A (kurioje yra ir 0, 6, 8, 9 ir 3). Pagrindinis sąlygos sakinys buvo „Užduotis nėra susijusi su matematika“. Taigi, patys skaičiai ir jų reikšmės, buvo visiškai nesvarbūs. A eilutėje buvo skaičiai su apvaliomis linijomis, B eilutę sudarė dviženkliai skaičiai, kuriuos sudarė vienas skaitmuo su apvaliomis linijomis ir vienas be, o C eilutėje buvo tik tie skaičiai, kuriuose apvalių linijų nėra.
Greičiausiai šį kartą jums sekėsi lengviau. Tačiau ar būtumėte pirmus du klausimus atsakę, jei po jais nebūtų pateikiami galimi atsakymų variantai?