Šiuolaikinė moteris siekia mokslo, ji sugeba namų erdvėje padaryti verslą – kepti pyragus, siūti, megzti. Ji gali užsidirbti. Tai nėra dykaduonė, kuri tik laukia, kol vyras parneš pinigų; ji pati sugeba užsidirbti duonai, bet jos esmė yra šiek tiek pakitusi. Ji vertina save kaip moterį, žino ko yra verta, lygiuotis į vyrą savo pasiekimais jai nėra būtina. Ji gali didžiuotis savo moteriškais pasiekimais.

O jeigu vyras sugeba užtikrinti finansinį šeimos stabilumą, moteris gali eiti dvasiniais keliais, tai irgi yra šviesa. – O kaipgi vyriškos visuomenės dalies lūkesčiai dėl moters kūno? Ar kinta jų suvokimas apie moteriškumą? – Ta nauja srovė bus atsvara vyrų norui matyti išblizgintą moterį, kuri yra kaip papuošimas. Moteris gali sugrįžti į tikro partnerio lygmenį, nebebūti atributu, kur vadovas vežasi šalia savęs, kad ji būtų tik kaip blizgutis, kad ji nepravertų burnos, bet būtų kaip papuošimas.

Ji gali būti lygiavertis partneris, nebūdama rėkiančiai moteriška, o turėdama tą gilų vidinį moteriškumą. Manau, čia kalba eina ir apie savo vertės pajautimą. Brandesnė moteris nenori būti vertinama kaip papuošimas. Jeigu moteris yra su aukštakulniais ir turi visus kitus „moteriškumo“ atributus, ji vertinama. O jeigu neturi sijono ir iškirptės – esi lyg ne tokia? Vyrai tokias moteris pradės priimti, kai matys daugiau tokių transformacijų. Vyriška visuomenės dalis irgi ims keistis ir keisti savo požiūrį į tai, kas yra tikrasis moteriškumas. Vyrai vertins išprusimą, moterišką požiūrį, emocionalumą, jautrumą.

– Socialiniuose tinkluose vis pasirodo įvairūs moteriškumo mokymo kursai. Net vyko aršios diskusijos dėl kai kurių tokių kursų turinio. Ar reikia mokytis moteriškumo?

– Nejaugi moterys nemoka būti moterimis? Mes gimėme moterimis, ko čia mokyti? Kiekviena moteris tik gali pasirinkti, kokia ji nori būti, kokią tendenciją ji atstovauja. Nesakau, kad reikia nuvertinti tas pasipuošusias moteris, kurios žiba ekranuose ar žurnalų viršeliuose. Man gražios tos moterys, bet ar aš noriu būti tokiu pačiu blizgučiu? Viduje aš esu moteris, ir mano moteriškumo pajautimas išlieka nepriklausomai nuo to, dėviu aš kelnes ar sijoną.

Mano vidinis moteriškumas lieka toks pats. Man svarbu, kad moterys išsaugotų tą tikrą moteriškumą, o ne tą dirbtinį, kurio mokoma tose neva moteriškumo mokyklose. Moteriškumą turi skatinti ir ugdyti mama savo pavyzdžiu. Mergaitės mėgsta kopijuoti mamas, jos gi kabinasi mamos karolius, aunasi per didelius aukštakulnius, dažosi negrabiai lūpas. Mergaitėms mamos formuoja ir kloja moteriškumo pamatą. Moteriškumas yra vienas, tik skirtingomis formomis mes jį atskleidžiame.

Viena moteriškumo forma siekia pritapti, įtikti vyrų pasauliui, prasibrauti ir ten „atstovėti“ save, kitai – nereikia kovoti, niekur brautis, ji žino savo pasaulį, savo vietą ir paskirtį. Seksualumo nepaslėpsi, moteris yra seksuali būtybė, ji transliuoja moteriškumą, seksualumą ir be aukštakulnių ar gilios iškirptės. Tikras moteriškumas atranda, kaip išlįsti ir pasirodyti, jo nereikia mokyti, jis yra prigimtinis.

Komentarai ()