5 tikros žmonių supergalios, kurios yra tikras prakeiksmas (Video) (3)
Dauguma ligas, sutrikimus, ar nukrypimus nuo vidutinės normos vertina neigiamai. Daugeliui tai atrodo nemalonu, pavojinga – ir žinoma, neretais atvejais tokiam vertinimui yra pakankamai priežasčių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Portalas BrightSide.me atrinko penkis sindromus, kurie gali atrodyti tiek kaip nepaprasta dovana, tiek kaip tikrų tikriausias prakeiksmas.
Superatminis
Hipertimezija (angl. hyperthymesia) – tai atminties būklė, kai žmogus prisimena nenormaliai daug ir neįprastai detaliai. Šiuo metu pasaulyje tėra 60 žmonių, kuriems yra diagnozuotas šis sutrikimas – arba supergalia. Asmenys, turintys hipertimeziją gali tiksliai atpasakoti kiekvieną savo gyvenimo dieną – net ir iš vaikystės laikų. Tai pat jie gali cituoti ištisus knygų skyrius – knygų, kurias jie skaitė prieš daugelį metų, taip pat ir bet kurios jų gyvenimo dienos naujienas.
Vis dėlto, liga sukelia ir nemažai diskomforto – jie negali kaip nors pakeisti ar pagražinti tų momentų, kuriuos mieliau pamirštų. Jie prisimena VISKĄ.
BBC yra publikavusi istoriją apie Rebbecą Sharrock, kuri prisimena, kaip ji buvo suvyniota į rožinį apklotą, kai ji buvo vos septynerių dienų amžiaus. Jos atmintis yra unikali: patys pažiūrėkite, kaip ji cituoja puslapius iš „Hario Poterio“, nepraleisdama ir nepakeisdama nė žodžio.
Bet savo sugebėjimo ji visiškai nelaiko likimo dovana – priešingai, ji skundžiasi galvos skausmais, nemiga ir lengvai ateinančiu pervargimu.
Nejautra skausmui
Arba įgimtoji analgezija (angl. congenital analgesia) – tai būklė, kai žmogus nejaučia fizinio skausmo. Kas įdomiausia, nepaisant šio sindromo retumo, viename Švedijos kaime yra aptikta 40 tokių atvejų.
Žinoma, šis sindromas iš pradžių atrodo tarsi supergalia, o dar ji niekaip neįtakoja nei psichinės sveikatos, nei išvaizdos. Asmuo, turintis šį sindromą tiesiog nejaučia skausmo – nebent lengvą prisilietimą.
Bėda ta, kad nejausdamas skausmo, sindromo turėtojas gali ir nepastebėti, kad serga kokia nors rimta liga (kuri ir sukelia skausmą). Tai ypatingai pavojinga mažiems vaikams, kurie gali lengvai susižeisti žaisdami, pažeisti akies rageną, įsikąsti liežuvį ar net nepastebėti lūžusio kaulo.
Galimybė mokėti viską
Arba erudito sindromas (angl. savant syndrome) – tai retai pasitaikantis sindromas, labiausiai būdingas turintiems autizmo ar Aspergerio sindromus.
Žmonės su erudito sindromu yra ypatingai talentingi muzikoje, tapyboje, skaičiavime, kartografijoje ir trimačių modelių kūrime.
Sindromą turintys gali akimirksniu operuoti triženkliais skaičiais, ar per sekundę atskaičiuoti, kokia savaitės diena bus 3017-ųjų gegužės 5-oji. Stephenas Wiltshire nupiešė detalų Londono žemėlapį vos kartą paskraidintas virš miesto.
Dauguma šio sindromo turėtojų yra genijai, ir kai kuriose srityse turi tiesiog pritrenkiančius talentus. Bet nepaisant šių sugebėjimų, žmonės su šiuo sindromu gali turėti ir protinių sutrikimų ar net atsilikimą.
Garsiausias tokio sindromo turėtojų pavyzdys – Winstono Groomo sukurtas personažas Forrestas Gumpas.
Nejautra šalčiui
Be žmonių, kurie nejaučia šalčio, yra ir žmonių, kurie nejaučia šalčio. Pavyzdžiui, olandas Wimas Hofas savo nejautrumu žemai temperatūrai medikus tiesiog varė iš proto. Jis dvi valandas gulėjo pasinėręs tarp ledo gabalų, įkopė į Montblaną vilkėdamas vien šortus, ir netgi nardė po ledu užšalusiame rezervuare.
Mokslininkai mano, kad tai yra unikalus sugebėjimas, bet pats W. Hogas mano, kad toks jo sugebėjimas iškęsti ekstremaliai žemas temperatūras – treniruočių pasekmė.
Visiškas baimės nebuvimas
Urbacho-Wiethe liga yra genetinis sutrikimas, kuris pasireiškia visišku baimės jausmo nebuvimu. Iš viso žinoma tik 300 tokių atvejų, ir ketvirtis jų aptikta Pietų Afrikoje.
Žinomiausias „žmogus be baimės“ yra amerikietė S. M. (ji įvardinama inicialais siekiama išsaugoti jos privatumą). Mokslininkai bandė ją išgąsdinti pačiais įvairiausiais būdais: davė jai nuodingus vorus ir gyvates, rodė siaubo filmus, palikdavo namuose, kuriuose vaidenasi. Visi bandymai buvo veltui.
Dar daugiau, S. M. pati pasakojo apie šiurpias situacijas, į kurias pati buvo patekusi – bet visiškai jos neišgąsdino: ją buvo užpuolęs peiliu ginkluotas plėšikas, vienu metu ji gyveno smurtinėje aplinkoje namuose. Tiesą sakant, tyrimo grupės vadovas išreiškė nuostabą, kaip ši moteris yra išvis gyva – ji paprasčiausiai nesugeba įvertinti pavojų.
