Keletas būdų kaip atitolinti Alzheimerio ligą - galite spręsti sudoku, bet galite padaryti ir daugiau (6)
Dėl smegenų neuroplastiškumo – gebėjimo keistis priklausomai nuo aplinkybių – kasdienė mūsų veikla turi didelę įtaką kognityviosioms mūsų funkcijoms.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai tampa ypač aktualu vyresniame amžiuje, kai susiduriame su rizika, kad laipsniškai išsivystys demencija. Dažniausiai pasitaikanti senatvinė demencija yra Alzheimerio liga, pasižyminti vis didėjančiu trumpalaikės atminties praradimu ir kitais vykdomųjų gebėjimų, kalbiniais ir elgsenos simptomais.
Sudoku sprendimas gerina bendrą smegenų būklę
Alzheimerio ligos rizika yra glaudžiai susijusi su mūsų gyvenimo būdu. Ligai išsivystyti svarbūs tiek biologiniai, tiek smegenų aktyvumo veiksniai.
Pavyzdžiui, ja dažniau suserga senyvi asmenys su užkalkėjusiomis kraujagyslėmis, kadangi dėl blogėjančios kraujotakos sutrinka galvos neuronų aprūpinimas maistinėmis medžiagomis ir prasideda jų žūtis. Be to, Alzheimerio liga dažna tarp vienišų žmonių, tad negalime atmesti ir psichologinių veiksnių reikšmės.
Kita vertus, Alzheimerio ligą galima nutolinti, o galbūt netgi jos išvengti nuolat užsiimant smegenis stimuliuojančia veikla. Gydytojai senyvo amžiaus pacientams dažnai rekomenduoja spręsti kryžiažodžius ar sudoku. Taip yra todėl, kad smegenų gebėjimų panaudojimas ir jų aktyvumo palaikymas gerina bendrą smegenų būklę.
Demencija gerokai vėliau išsivysto tiems, kurie turi aukštesnį išsilavinimą, dirba sudėtingesnį darbą ar lavina savo muzikinius gebėjimus. Dar vienas iš labai efektyvių būdų palaikyti smegenų aktyvumą yra daugiau nei vienos kalbos vartojimas.
Dvikalbiai Alzheimeriu suserga vėliau
Papildomų kalbų mokymasis ir kasdienis vartojimas padidina mūsų smegenų atsparumą senėjimo lemiamiems pokyčiams padidindamas jų kognityvinį rezervą – smegenų gebėjimą funkciškai kompensuoti biologinius pažeidimus.
Pastarųjų metų tyrimais, atliktais įvairiose šalyse, nustatyta, kad dvikalbiams asmenims demencijos simptomai išsivysto 4–5 metais vėliau nei mokantiems tik vieną kalbą. Smegenų vaizdinimo tyrimai atskleidė, kad kalbantiems daugiau nei viena kalba Alzheimerio ligos simptomai pasireiškia tik tuomet, kai jų smegenys dėl senatvės pažeidžiamos dvigubai stipriau, palyginti su vienakalbiais. Šiuo metu jokie vaistai neturi tokio stipraus poveikio vėlinant Alzheimerio ligos simptomus.
Dvikalbiai (ar daugiakalbiai) žmonės nuolat pereina nuo vienos kalbos prie kitos, net ir aplinkoje, kurioje vartojama tik viena kalba. Kita vertus, jie turi nuslopinti vieną kalbą, kad galėtų kalbėti kita. Abu šie procesai padeda stiprinti smegenų tinklus ir suteikia smegenims galimybę kompensuoti biologinius funkcijos praradimus dėl Alzheimerio ligos sukeliamos atrofijos ar sutrikusio smegenų metabolizmo.
Kalbų mokymasis stiprina smegenų kognityvinį rezervą
Tyrėjai nustatė, kad kuo intensyviau dvikalbiai pacientai per gyvenimą vartoja antrąją kalbą, tuo geriau jų smegenys yra pasiruošusios naudoti alternatyvius neuronų tinklų kelius ir taip palaikyti mąstymo gebėjimus netgi pradėjus kauptis Alzheimerio ligos sukeliamiems pažeidimams.
Smegenų vaizdų tyrimai atskleidė, kad mokančiųjų daugiau nei vieną kalbą kaktinės smegenų sritys turėjo reikšmingai daugiau funkcinių jungčių. Kadangi būtent kaktinėse srityse slypi mūsų kognityviniai gebėjimai, šie rezultatai paaiškina, kodėl daugiakalbiai pacientai išlaikė geresnius mąstymo įgūdžius, nepaisant jų smegenis apėmusios ligos. Antrosios kalbos mokymasis padeda sustiprinti smegenų kognityvinį rezervą nepriklausomai nuo socialinės klasės ar įgimtų intelektinių gebėjimų. Tad išmokti papildomą kalbą yra naudinga visiems.
Tačiau reikia pažymėti, kad svarbus yra ne formalus kalbos mokėjimas, bet nuolatinis jos vartojimas kasdieniuose kontekstuose. Iš patirties žinome, kad užsienio kalbos gebėjimai greitai slopsta, jei netenkame galimybės tą kalbą nuolat praktikuoti, taigi tikėtina, kad papildomos kalbos mokymosi ir vartojimo poveikis, smegenis apsaugantis nuo demencijos, silpsta kartu.
Džiugu, kad Lietuvoje dvikalbystė, nors ir neoficiali, būdinga beveik visiems: vyresnioji karta lygiagrečiai su lietuvių kalba vartojo ir rusų, o dabartiniai vaikai anglų kalbą pradeda mokytis darželyje ar pradinėje mokykloje.
