JAV medikai implantavo elektrodą į stuburą nuo pusės suparalyžiuotam žmogui, suteikė galimybę pakilti iš invalido vežimėlio ir vaikščioti. Tai – daug vilčių neįgaliesiems teikiantis medicinos laimėjimas. Mokslininkai tikisi, kad tokiu būdu ateityje galės išgelbėti daugybę paralyžiuotų pacientų, praradusių viltį kada nors atsistoti.

Gydytojai iš Minesotos valstijos Mayo klinikų aprašė unikalų atvejį leidinyje „Nature Medicine“. Jų pacientas 2013 m. patyrė nelaimę važiuodamas sniegomobiliu ir buvo suparalyžiuotas nuo pusiaujo žemyn, negalėjo savarankiškai judėti. Gydytojai 2016 m. implantavo jam į pažeistą nugaros smegenų vietą stubure mažą baterijos dydžio belaidį prietaisą.

Su šiuo prietaisu stimuliuojami nervai, kurių nuo nelaimingo atsitikimo nebegali valdyti galvos smegenys. Dabar pacientas gali perduoti judėjimo ir pusiausvyros nurodymus savo kojoms, o tai net mokslininkai iki šiol laikė neįmanomu dalyku.

Laimėjimai po kelių savaičių

Jau po kelių savaičių nuo prietaiso implantavimo pacientas žengė savo pirmuosius žingsnius. Kad stabilizuotų kūną, jis dar turėjo dėvėti specialų korsetą. Po ilgų pratybų ir psichoterapijos pacientas išmoko pagaliau išlaikyti savo kūno svorį ir vaikščioti ant judančio takelio įsitvėręs turėklų.

„Ligonis turėjo išmokti savo protu reguliuoti kojų judesius“, – paaiškino Mayo klinikų reabilitacijos skyriaus vedėja Kristin Zhan. Iš pradžių jis turėjo didelių problemų dėl vaikščiojimo, nes negalėjo jausti savo žingsnių, todėl buvo nepajėgus nesąmoningai išbalansuoti savo judesių.

Video reportažas apie šį pasiekimą

Zhao su kolegomis įveikė šią problemą, pritvirtinę ligonio kelių aukštyje veidrodėlius, į kuriuos žiūrėdamas jis galėjo pasitikrinti savo kojų padėtį žengdamas. Taip jis išmoko, protarpiais vis pažvelgdamas į veidrodėlius, žingsniuoti judančiu taku, laikydamasis už turėklo.

Mokslininkai apskaičiavo, kad per metus tokiu būdu jis jau nuėjo 102 metrus. Šis atstumas maždaug atitinka futbolo aikštės ilgį.

Ir toliau nejaučia kojų

Per anksčiau atliktus mėginimus implantuoti nuo pusiaujo paralyžiuotiems žmonėms elektrodus pacientai galėdavo atsistoti arba judinti kojas, bet ne vaikščioti.

Eksperimentas parodė, „kad paralyžiuotiems po nugaros smegenų pažeidimo nervų raizginiai negali funkcionuoti“, paaiškino tyrimo vadovas, neurochirurgas Kendallis Lee.

Bet elektrodai nesuteikia pacientui nei galimybės vėl jausti savo kojas, nei išvaduoja jo visiškai nuo invalido vežimėlio. Pacientas kaip ir anksčiau atlieka visus savo veiksmus iš vežimėlio, pasakė K. Lee. Elektrodu pacientui dėl saugumo priežasčių leidžiama naudotis tik tada, kai jis yra prižiūrimas kito asmens.

Mokslininkai įžvelgia daug žadančią sėkmę

K. Lee ir jo kolegos vertina tyrimo rezultatus teigiamai, nors paralyžius dėl nugaros smegenų pažeidimo dar nėra įveiktas. Tai suteikia vilčių, kad bus galima panaudoti modernesnes technologijas suparalyžiuotoms kūno dalims atgaivinti. Todėl elektrodų implantai padarė lūžį gydant stuburo pažeidimus.

Šiame tyrime dalyvavo ir Los Andželo mokslininkai iš Kalifornijos universiteto. Finansiškai šį tyrimą parėmė Christopherio ir Danos Reeve fondas. Aktorius Ch. Reeve, išgarsėjęs kaip pagrindinio vaidmens atlikėjas filme „Supermenas“, buvo suparalyžiuotas nuo kaklo 1995 m., kai nukrito nuo žirgo. Jis mirė 2004 m.

Šaltinis: t-online.de

Komentarai ()