Mokslininkai kuria testą, kurį bus galima pritaikyti siekiant diagnozuoti visų tipų vėžį, praneša sciencealert.com. Tyrimas paremtas unikaliu DNR žymeniu, kuris pasirodo esąs dažnas tarp įvairių vėžio tipų.

Šis testas dar tik bus išbandytas su žmonėmis. Norint įsitikinti, ar jį bus galima atlikti medicinos įstaigose, bus reikalingi klinikiniai bandymai.

Kiekvienas vėžio tipas, ar tai būtų krūtų, ar žarnyno vėžys, pasižymi skirtingais genetiniais ir kitais bruožais. Testas, aptinkantis vieną vėžio tipą, gali nebūti veiksmingas kito tipo atveju.

Mokslininkai Abu Sina, Laura G Carrascosa ir Mattas Trau ilgą laiką ieškojo bendrumų tarp vėžio tipų, kad sukurtų diagnostinį įrankį, kurį būtų galima pritaikyti visų tipų vėžio nustatymui.

„Nature Communications“ žurnale paskelbtas tyrimas nustatė, kad vandenyje vėžio DNR suformuoja unikalią struktūrą. Ši struktūra atitinka DNR iš krūties, prostatos ir žarnyno vėžio bei limfomos mėginių.

Mokslininkai pasinaudojo šiuo atradimu, kad sukurtų testą, galintį per mažiau nei 10 minučių aptikti vėžio DNR.

Kaip testas veikia?

Dabar vėžio nustatymui reikia atlikti audinių biopsiją – chirurginę procedūrą, kurios metu iš paciento naviko paimama audinių. Mokslininkai mėgino sukurti diagnostinį testą, kuris nebūtų toks invazinis ir galėtų aptikti vėžį ankstyvojoje stadijoje.

Vienas iš variantų, kuris tebėra vystomas, yra skysčių biopsija, nustatanti kraujyje plintantį vėžio DNR. Šis testas taip pat pasinaudoja plintančia vėžio DNR ir apima skirtingus aptikimo metodus.

Beveik kiekviena žmogaus kūno ląstelė turi tokią pačią DNR, tačiau tyrimai parodė, kad vėžiui progresuojant ši DNR patiria žymų perprogramavimą. Toks pokytis ypač akivaizdžiai matomas mažučio cheminio darinio, vadinamo metilo grupe, kuris prisijungia prie DNR, dalijimosi modelyje.

Normalios ląstelės atveju atskira DNR metilo struktūra yra būtina jos veiklos reguliavimui ir funkcijų palaikymui. Ji taip pat atsakinga už genų įjungimą ir išjungimą.

Šios struktūros pokyčiai yra vienas iš būdų, kuriais vėžio ląstelės reguliuoja jų pačių plitimą.

Pasinaudoję elektroninio mikroskopo technologija (didelės raiškos mikroskopu), mokslininkai pamatė, kad vėžiniai DNR fragmentai vandenyje pavirsta į trimates struktūras. Tai skyrėsi nuo to, ką mokslininkai pastebėjo vandenyje analizuodami normalų audinio DNR.

Laboratorijoje siekiant aptikti biologines molekules (tokias kaip DNR) dažnai naudojamos aukso dalelės. Taip daroma todėl, kad auksas gali paveikti molekulių elgseną ir sukelti matomus spalvos pokyčius.

Mokslininkai išsiaiškino, kad vėžinės DNR pasižymi stipria aukso trauka, o tai reiškia, kad jos greitai prisijungia prie aukso dalelių.

Šis atradimas nukreipė mokslininkus sukurti testą, galintį aptikti vėžines DNR kraujyje ir audiniuose. Tam reikia mažytį kiekį išgrynintos DNR sumaišyti su keliais aukso dalelių tirpalo lašais.

Paprasčiausiai stebint spalvos pokytį, įmanoma plika akimi per penkias minutes aptikti vėžines DNR.

Kad šis testas veiktų tinkamai, DNR privalo būti gryna. Mokslininkai kol kas 90 procentų tikslumu išbandė daugiau nei du šimtus audinių ir kraujo mėginių. Tikslumas yra svarbus siekiant užtikrinti kuo mažiau klaidingų atradimų, kuomet aptinkamas vėžys, kai iš tiesų jo nėra.

Mokslininkai analizavo krūties, prostatos, žarnyno vėžį ir limfomą. Kol kas jie netyrė kitų vėžio tipų, tačiau, kadangi metilo struktūra yra panaši visų vėžio tipų atveju, tikėtina, kad DNR reakcija bus tokia pat.

Komentarai (2)