Naujas tyrimas pateikė įrodymų, kad galvosūkiai veiksmingai gerina smegenų veiklą. Tiesa, neaišku, kaip ilgalaikėje perspektyvoje jie gali padėti ir ar apskritai gali padėti apsisaugoti nuo kognityvinių funkcijų sutrikimo.

Pasak tyrimo, aprašyto leidinyje „International Journal of Geriatric Psychiatry“, kuo dažniau vyresni nei 50 metų žmonės sprendžia kryžiažodžius ir galvosūkius, tuo geriau funkcionuoja jų smegenys, informuoja healthline.com.

Tyrėjai užfiksavo, ar dažnai tyrimo „Protect“ dalyvių sprendžia galvosūkius su žodžiais ir skaičiais, paskui vertino, kaip tyrimo dalyviai atlieka testus, rodančius gebėjimą sutelkti dėmesį, atminties ir samprotavimo gebėjimus.

Paaiškėjo – kuo dažniau žmonės sprendė galvosūkius, tuo geresni buvo jų testų rezultatai.

Sprendžiančių galvosūkius žmonių smegenys funkcionavo kaip 10 metų jaunesnių žmonių. Atliekant trumpalaikės atminties testus, galvosūkių mėgėjų smegenys funkcionavo tarsi aštuoneriais metais jaunesnių asmenų.

Operatyviuosiuose tyrimuose (kurie įvertina būklę esamu metu) dalyvavo apie 19 000 žmonių, dalyviai atliko kognityvinių funkcijų tyrimus internetu.

„Geresni rezultatai ypač matyti atlikimo greičio ir tikslumo aspektais. Kai kuriose srityse pagerėjimas ypač ryškus, – sakė tyrimo vadovė daktarė Anne Corbett, kuri dėsto paskaitų apie demenciją ciklą Ekseterio universiteto Medicinos fakultete. – Negalėtume tvirtinti, kad būtent kryžiažodžiai mažina demencijos riziką vyresniame amžiuje, tačiau tyrimas patvirtina ankstesnius tyrimus, rodančius, kad reguliariai sprendžiant galvosūkius su žodžiais ir skaičiais, mūsų smegenys ilgesnį laiką geriau funkcionuoja.“

Tyrėjai nori ištirti dalyvius praėjus šiek tiek laiko, taip pat nori įvertinti galvosūkių sprendimo dažnumą ir ištirti, kiek laiko žmonės sprendžia galvosūkius.

Rezultatų pagrįstumas

Pietų Floridos universiteto profesorė, tyrinėjanti žaidimus smegenims ir pažinimo funkciją, teigė – kadangi šis tyrimas koreliacinis, rezultatai nereiškia, kad žaidžiant žaidimus gerėja kognityvinė smegenų funkcija.

„Tikėtina, kad turintys geresnį gebėjimą pažinti žmonės mėgsta tokią veiklą ir ja užsiima. Tokias veiklas mėgsta ir kognityvinių sutrikimų neturintys žmonės. O kai jų mąstymas sulėtėja, jie greičiausiai nebesprendžia [galvosūkių], nes ši veikla tampa varginanti ar sudėtinga“, – sakė profesorė.

Ji pacitavo tyrimą, parodžiusį, kad su mąstymu susijusi veikla vyresnio amžiaus žmonėms gali būti apsauga nuo mąstymo prastėjimo. Profesorė Jerri Edwards paminėjo ir dar vieną tyrimą, parodžiusį, kad suprastėjus mąstymo funkcijai, žmonės tampa mažiau socialiai aktyvūs.

Kaip parodė didelės apimties tyrimas su atsitiktiniu būdu atrinktais dalyviais, kompiuteriu atliekami kognityvūs pratimai, skatinantys greičiau apdoroti informaciją, veiksmingiau išsaugo smegenų funkcionalumą nei kryžiažodžiai, pabrėžė J. Edwards.

„Kadangi žodiniai gebėjimai bėgant metams gerėja, sveikai sendami imame geriau spręsti žodinius galvosūkius. Kita vertus, su amžiumi prastėja kiti kognityviniai gebėjimai – mąstymo greitis, sugebėjimas sutelkti dėmesį, trikdžių ignoravimas. Senstant svarbu duoti smegenims tokio pobūdžio užduočių“, – pabrėžė J. Edwards.

Profesorė pritaria kognityviniam stimuliavimui, bet teigė nežinanti tyrimų su atsitiktiniu būdu atrinktais dalyviais, kurių rezultatai būtų rodę, kad jis pagerintų kognityvinius gebėjimus ar ilgalaikėje perspektyvoje sumažintų kognityvinių gebėjimų prastėjimo ar demencijos riziką.

Daktarė Jessica Langbaum iš Arizonos, kuri tyrinėja Alzheimerio ligą ir yra organizacijos „Alzheimerio prevencijos iniciatyva“ direktoriaus pavaduoja, teigė – yra įrodymų, kad kognityvinę funkciją stimuliuojančios veiklos, kaip antai, galvosūkiai, gerina mąstymą, dėmesingumą ir samprotavimą.

„Tačiau nežinome, ar tarp to yra tiesioginis ryšys. Taip pat nežinome, ar atliekant minėtas veiklas gal pristabdyti ar apsaugoti nuo demencijos arba dėl Alzheimerio atsiradusios demencijos“, – sakė ji.

Pasak J. Langbaum, tyrimo duomenys įdomūs, tačiau tyrimo dalyviai patys pranešė apie rezultatus, o tai nėra visiškai patikima.

Smegenų balansas

Mūsų gebėjimas funkcionuoti pagrįstas smegenų patologijos ir smegenų kognityvinio stiprumo balansu, aiškina neurologė, dirbanti su atminties sutrikimais Lenox Hill ligoninėje Niujorke, Gayatri Devi.

„Kai apologija didžiulio masto, kaip būna staigios demencijos atveju, joks smegenų stiprumo rodiklis nepadės sulėtinti progreso. Laimė, dauguma demencijos rūšių ir Alzheimerio liga progresuoja lėtai, todėl galime sutvirtinti smegenų stiprumą ar kognityvinį rezervą, taip atitolindami demenciją arba nuo jos apsisaugodami“, – aiškino medikė.

Vienas iš būdų stiprinti smegenis – spręsti kryžiažodžius, atlikti kitokius protinius pratimus, kitas – fizinis aktyvumas.

„Svarbiausia – kad sendami duotume smegenims iššūkių, užduočių“, – sakė G. Devi.

Norint lavinti smegenis, nebūtina tarpti kryžiažodžių fanatiku, galima mokytis užsienio kalbų, susirasti naujų pomėgių.

„Kad ir kokia būtų užduotis, jei problema reikalauja pastangų, visos smegenų sritys daugiau ar mažiau įtraukiamos, ieškant sprendimo – o tai stiprina smegenų tinklą, gerina kognityvinį rezervą“, – teigė ji.

Apibendrinant galima teigti – tyrimo duomenimis, kuo daugiau vyresni nei 50 m. amžiaus žmonės sprendė sudoku, tuo geriau funkcionavo jų smegenys.

Specialistų teigimu, kadangi tyrimas buvo koreliacinis, nepakanka įrodymų tvirtinti, jog žaidžiant žaidimus gerėja kognityvinė funkcija.

Kita vertus, medicinos specialistai pabrėžia – sprendžiant kryžiažodžius, mokantis užsienio kalbų ir pan., ilgiau išlieka aiškus mąstymas.

Komentarai ()