Kodėl sirgdami karščiuojame? Kaip žmogaus organizmas sugeba pakelti kūno temperatūrą, kodėl prasideda drebulys ir kodėl verčiau jam netrukdyti ()
Animaciniuose filmukuose sergantis žmogus visada vaizduojamas su termometru burnoje. Tai - ligos simbolis, turintis tikrą ryšį su realybe. Infekcijos sukelia karščiavimą, kuris tampa vienu iš ligos simptomų. Bet kaip tai vyksta? Ir kodėl sergantis žmogus karščiuoja apskritai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karščiavimo mechanizmas
Baltosios kraujo ląstelės makrofagai sutinka bakterijas bei virusus ir išskiria pirogenus. Tie pirogenai (pavyzdžiui, IL-1) keliauja į pagumburio sritį smegenyse. Pagumburis yra tarsi mūsų kūno termostatas, reguliuojantis normalią temperatūrą. Būtent dėl šio smegenų regiono mes prakaituojame kai karšta ir šąlame rankas, kai šalta.
Pagumburis didesnį pirogenų kiekį supranta kaip signalą kelti kūno temperatūrą. Tai daroma išlaikant karštį kūno viduje (susiaurėja kraujagyslės odos paviršiuje) bei gaminant daugiau šilumos ruduosiuose kūno riebaluose. Jei to nepakanka, žmogus ima drebėti - taip raumenys prisideda prie papildomos šilumos gamybos.
Įprasta žmogaus kūno temperatūra yra apie 36,60C. Karščiuojant ji retai pakyla aukščiau nei 40,5-41 laipsnis. Ties 42 laipsniais jau prasideda pavojingi procesai, galintys sukelti ir smegenų pažeidimus.
Kodėl sirgdami karščiuojame?
Visi žino, koks tai yra nemalonus jausmas. Žmogui šalta, jis gali drebėti, jam sunku susikaupti, gali skaudėti galba, pilti prakaitas. Nors tai įvyksta itin retai, negydomas karščiavimas gali sukelti ir rimtus sveikatos pažeidimus. Taigi, atrodytų, kad karščiavimas yra organizmo klaida, tačiau iš tikrųjų jis padeda išgyti.
Pakilusi temperatūra pagerina leukocitų mobilumą - baltiesiems kraujo kūneliams lengviau persekioti patogenus. Pagerėja ir fagitozė - ląstelių galimybės praryti patogenus. Padaugėja imuninių T ląstelių, kurios taip pat padeda kovoje su virusais bei bakterijomis.
Dažnai minima ir kitokia karščiavimo nauda - bakterijos ir virusai nemėgsta karščio. Tačiau virusai ir bakterijos įprastai pradeda žūti tik prie 60-65 laipsnių temperatūros, kuri žmogaus kūnui yra nepasiekiama.
Žinoma, lieka klausimas, ar karščiavimą reikia stabdyti. Įprastai patariama silpno karščiavimo (1-2 laipsniais pakilusios temperatūros) nestabdyti vaistais ir leisti organizmui kovoti su infekcija. Tačiau skirtingi atvejai reikalauja skirtingų sprendimų ir universalių patarimų šioje vietoje būti negali. Viskas priklauso nuo ligos, kitų paciento sveikatos problemų, karščiavimo sukeltų pojūčių ir kitų faktorių.