Mokslininkai jau žino, kodėl COVID-19 žmones paveikia taip skirtingai: yra net 5 priežastys (5)
Manoma, kad didžiausią mirties pavojų koronavirusas kelia ligotiems ir pagyvenusiems asmenims. Tačiau ne visi šiai rizikos grupei priklausantys žmonės serga sunkiai, kai kurie patiria lengvus simptomus. Mokslininkai paaiškino, kodėl taip yra.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mikrobiologas Arturas Casadevallis iš Johno Hopkinso universiteto ir infekciologė Liise-Anne Pirofski iš Alberto Einsteino medicinos kolegijos portale „Bloomberg“ aprašė penkis veiksnius, nulemiančius , kodėl Covid-19 infekcija įvairiems ligoniams taip skirtingai pasireiškia.
1 .Virusų dozė
Pirmiausia priklauso nuo to, kokią „virusų dozę“, t. y., kiek infekcijos sukėlėjų, žmogus gauna. Jeigu tik kelis, tai jo imuninė sistema lengvai susidoroja. Tada žmogus gali nepatirti jokių simptomų arba persirgti lengvai. Jeigu žmogus gauna didelį kiekį virusų, tai jie ima daugintis žaibiškai. Imuninė sistema nepajėgia jų įveikti, todėl užsikrėtęs koronavirusu suserga sunkiai. Štai todėl verta saugotis nuo viruso vieomis priemonėmis - nešiokite kaukes, plaukite rankas. Net jei susirgsite, tai gali būti lengva forma.
2. Genetika
Antrasis veiksnys yra genetika, tiksliau, paveldėta ląstelių konfigūracija bei proteinų gamyba kūne. Paprastai virusai pasigauna sau ląsteles maitintojas, prisijungdami prie proteinų (vadinamųjų receptorių), esančių ląstelės paviršiuje. Šių baltyminių medžiagų skaičius ir pobūdis kiekvieno žmogaus būna skirtingas.
Kai virusui trūksta reikalingų receptorių, tada žmogus būna atsparus infekcijai. Pavyzdys gali būti H virusai, kurie sukelia AIDS. Kai kurių žmonių ląstelės neturi tokių receptorių, prie kurių galėtų prisijungti šie ŽIV virusai.
3. Infekcijos kelias
Svarbus veiksnys yra ir tai, kokiu keliu virusai įsiskverbia į organizmą. Mat lašelių su virusais įkvėpimas gali sukelti vienokią imuninės sistemos reakciją, o užsikrėtimas nuo nešvarių paviršių, paskui rankomis palietus veidą, – kitokią reakciją.
„Nosies gleivinė ir plaučiai reaguoja skirtingomis gynybos priemonėmis, todėl infekcijos kelias gali smarkiai nulemti ligos eigą“, – pabrėžia mokslininkai Casadevallis ir Pirofski.
4 .SARS-COV-2 virulencija
Ketvirta priežastis: ligos pobūdis priklauso nuo sukėlėjo virulencijos arba patogeniškumo, užkrečiamosios jėgos, kuria jis pažeidžia audinius ar imuninę sistemą. Nauja viruso atmaina gali labai skirtis nuo kitų, todėl kiekvienais metais gripų sezonai skiriasi, būna tai mažiau, tai daugiau sunkių atvejų.
SARS-COV-2 virulencija priklauso nuo genetinių savybių, tai yra, kaip gerai jų jungimosi vietos tinka prie receptorių. Kai koronavirusai šokinėja nuo vieno žmogaus prie kito, jų genetinės savybės gali kisti. Šios mutacijos gali sustiprinti arba susilpninti jų sugebėjimą daryti žalą organizmui. Žmonės, kurie pasigauna patogeniškesnį virusą, gali sirgti sunkiau.
5. Imuninės sistemos būklė
Penktas lemiamas veiksnys yra žmogaus imuniteto būklė, kuri priklauso nuo anksčiau persirgtų infekcijų. Imuninė sistema prisimena mikrobus, su kuriais kovojo tada. Kai susiduria su panašiais sukėlėjais, jos reakcija būna greitesnė ir stipresnė.
„Jeigu imuninė sistema neprisimena jokio infekcijų sukėlėjo, tai ji nesugebės greitai reaguoti, – aiškina mokslininkai. – Todėl įsibrovėlis lieka nepastebėtas ir gali pridaryti daug žalos.“
Kita vertus, vieno viruso tipo infekcijos gali padaryti kūną neatsparesniu kitam to paties viruso tipui. Be to, viena virusinė infekcija gali padaryti žmogų neatsparesniu negiminingiems ligų sukėlėjams. Todėl gripas, prasidėjęs nuo Covid-19 virusinės infekcijos, gali pasikeisti nenuspėjamu būdu.
„Kartu paėmus, šie variantai sudaro kompleksinę eigą, – daro išvadą mokslininkai. – Virusų kiekis, mūsų genai, infekcijos kelias, virusų įvairovė ir mūsų imuninės sistemos istorija nulemia susirgimo eigą, kuri gali siekti nuo nejuntamų simptomų iki mirties.“
Netikrumas išlieka
„Šie penki veiksniai kiekvieno užsikrėtusiojo asmens atveju smarkiai skiriasi, todėl neįmanoma iš anksto nustatyti, kas išgyvens, o kas mirs. Nors vis labiau aiškėja, kad dauguma užsikrėtusiųjų žmonių perserga nesunkiai, netikrumas dėl to, kam gresia didžiausias pavojus, stiprina šios pandemijos siaubą, – aiškina Casadevallis ir Pirofski. – Šiuo atžvilgiu šiandieninė situacija nesiskiria nuo ankstesnių laikų epidemijų, kai žmonės nežinojo priežasčių. Mirties ir išlikimo klausimas buvo neaiškus, todėl žmonės manė, kad viską lemia likimas arba aukštesnės jėgos.“