Nori išlaisvinti visą potencialą - „įkalk stikliuką“? Ar tikrai mažos alkoholio dozės gali sukelti tokį efektą? (2)
Danų režisieriaus Thomo Vinterbergo 2020-ųjų filme „Dar po vieną“ („Another Round“) pasakojama keturių vidutinio amžiaus vyrų istorija. Nusivylę, pavargę vyrai nusprendžia nuolat palaikyti nedidelį alkoholio kiekį kraujyje, tikėdami norvegų psichiatro Finno Skårderudo patarimu, kad žmogui natūraliai trūksta alkoholio. Tai - tik filmas, bet gal jame yra tiesos?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Filme „Dar po vieną“ pasakojama keturių draugų istorija baigiasi prastai (turėsite pažiūrėti, kad sužinotumėte), bet iš pradžių ne vienas iš jų teigė, kad jaučiasi puikiai. Užduotis buvo paprasta - palaikyti ne mažesnę nei 0,05 % alkoholio koncentraciją kraujyje. Draugai teigė, kad seka Churchillio ir Hemingway'aus metodu - abu jie buvo dideli alkoholinių gėrimų mėgėjai.
Alkoholio vartojimas mikro dozėmis, taip iš esmės ir išsiblaivyti, net nėra originali idėja. Graikai, romėnai ir daugybė kitų tautų skatino nuolat vartoti vyną. Tiesa, Finnas Skårderudas iš tikrųjų nerekomenduoja nuolat gerti. Psichoterapeutas yra taip sakęs, bet tai - mintys iš 1880-ųjų Edmondo de Amicis knygos, o ne jo profesionali nuomonė.
Bet kuriuo atveju, yra manančių, kad nuolatinis alkoholio koncentracijos kraujyje palaikymas skatina kūrybiškumą, padeda kovoti su stresu ir apskritai jaustis laimingesniems. Ar tai tiesa?
Alkoholio koncentracija kraujyje priklauso nuo daugybės faktorių, įskaitant ir žmogaus dydį, bendrą organizmo būklę. Alkoholis yra toksinas, kurį organizmas nuolat stengiasi pašalinti, todėl norint palaikyti tą 0,05 % alkoholio koncentraciją kraujyje tektų gurkšnoti nuolat. Alkoholiniai gėrimai dažnai turi kitų kenksmingų medžiagų, kurių nuolatinis vartojimas gali pakenkti kepetims, virškinimo sistemai ir dantims.
Be to, alkoholis iš tikrųjų blogina problemų sprendimo įgūdžius, trikdo koncentraciją, slopina analitinį mąstymą. Daug kam tai - labai blogas ar net pavojingas poveikis.
Tačiau mokslininkai pastebi ir, galbūt, teigiamą poveikį. Alkoholis dažnai veikia kaip socialinis lubrikantas, padedantis susikalbėti su kitais žmonėmis. Jis gerina pasitikėjimą savimi ir net gali padėti mokantis užsienio kalbas. Ir taip, alkoholis skatina kūrybiškumą.
Mokslininkai taip pat vis dar aiškinasi, ar mažos alkoholio dozės gali apsaugoti širdį. Bet čia geros naujienos ir baigiasi, nes išlaikyti mažą dozę yra sunku ir žmonės dažnai peržengia ribą, už kurios privalumų jau nebelieka.