Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas atskleidė tobulintinas Lietuvos švietimo sistemos vietas (0)
Vakar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko projekto „Lyderių laikas“ inicijuoto Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimo pristatymas. Jo metu darbo grupės, kuri ir atliko tyrimą, vadovas dr. Gintautas Cibulskas aptarė gautus rezultatus, kurie rodo, kad, siekiant diegti lyderystę Lietuvos mokyklose, reikės atlikti nemažai švietimo sistemos patobulinimų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dalyviams, kurių susirinko pilna Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salė, pranešėjas pirmiausia įvardino, kokius darbus grupė turėjo atlikti pagal techninę užduotį: ekonominių, vadybinių mokyklų valdymo aspektų analizę; mokyklos valdymą ir finansavimą grindžiančių teisės aktų analizę; konsultantų panaudojimo diegimo galimybių, darbo nuomos ir kitų modelių diegimo galimybių analizę; pateikti taikytinos Lietuvos ir užsienio patirties pavyzdžių aprašymą; mokyklų valdymo liberalizavimo, savarankiškumo didinimo galimybių apžvalgą ir rekomendacijas dėl valdymo efektyvumo didinimo.
Anot pranešėjo, mokyklų valdymas yra sukoncentruotas į procesą, o ne į rezultatą. „Dabar mokyklų vadovams, atvykus vertintojams, svarbu parodyti, kiek buvo padaryta konkrečių veiksmų, tačiau dėmesio beveik neskiriama tam, kokį poveikį padarė tie veiksmai“, – tvirtino dr. G. Cibulskas.
Jo manymu, Lietuvos mokyklos turi didelį potencialą, tik jį reikia išlaisvinti. O tai reikėtų daryti, pirmiausia, radus bendrą tikslą. Tyrimo vadovo teigimu, tyrimas parodė, kad visi švietimo sistemos dalyviai mokyklų efektyvumą ir savo tikslą supranta skirtingai. „Ar nereikėtų švietimo politikos formuotojams ir švietimo bendruomenei sutarti dėl mokyklų efektyvumo kriterijų ir apibrėžti, kas yra efektyvumas? Jei sutarimo nebus – tobulėti bus sunkiau“, – konstatavo dr. G. Cibulskas.
Mokyklų savarankiškumo didinimas, jų valdymo liberalizavimas, procesų reglamentavimo mažinimas buvo vieni iš pagrindinių Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimo autorių siūlymų. Be jų, dar buvo išskirtas karjeros mokykloje galimybių didinimas, švietimo darbuotojų etatinio darbo užmokesčio įvedimas, mokyklų finansinio savarankiškumo išplėtimas, švietimo lyderių vadybinių kompetencijų auginimas.
„Po gausių diskusijų su mokyklų vadovais ir savivaldybių švietimo skyrių darbuotojais išsiaiškinome, kad išvardinti dalykai yra jiems priimtini ir laukiami“, – sakė tyrimo vadovas.
Apie tyrimo reikšmę
Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas yra viena iš projekto „Lyderių laikas“ veiklos rūšių, kuri yra priskiriama „Mokyklos modelių“ komponentui. Su juo glaudžiai susijusios ir kitos veiklos rūšys. Pavyzdžiui, šio tyrimo medžiaga bus pagrindas alternatyvių mokyklos valdymo modelių kūrimui. Pastarieji bus sukurti iki 2011 m. birželio mėn. Projekto „Lyderių laikas“ antrojo etapo metu (2011–2013 m.) šie modeliai bus išbandyti praktiškai. Juos galės išbandyti 10 savanorių savivaldybių ir apie 100 savanorių mokyklų. Išsamiau su tyrimu susipažinti galima projekto „Lyderių laikas“ interneto svetainės skiltyje „Projekto tyrimai“.