Vakar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokomojo laboratorinio korpuso didžiojoje auditorijoje vyko konferencija „Telemedicina ir elektroninė sveikata šeimos gydytojo darbe“. Konferencijos metu buvo pristatyta skaitmeninė nešiojama diagnostinė kamera, kuri galėtų smarkiai pasitarnauti šeimos gydytojo darbe.

Tokios kameros užfiksuotos akių dugno, odos ar ausų nuotraukos galėtų būti siunčiamos sveikatos priežiūros specialistams ir šie nuotoliniu būdu konsultuotų šeimos gydytojus. Nuotolinė konsultacija leistų šeimos gydytojams nuodugniai ištirti pacientus, gyvenančius itin nutolusiose gyvenvietėse, o specialistams sumažėtų atvykstančių pacientų srautai.

Konferencijos metu kalbėta apie akių ligų diagnozavimą bei gydymą cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, glaukomos atvejais, ankstyvą melanomos diagnostiką. Buvo pristatytos akių dugno, odos vaizdų, kardiogramų perdavimo galimybės nuotoliniu būdu. Be to, Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Zenonas Belickas dalijosi gerąja patirtimi diegiant e. sveikatos priemones jų gydymo įstaigoje. Elektroninis įrašas leidžia jau dvejus metus akivaizdžiai sumažinti pildomų dokumentų kiekį ir darbo krūvį šioje gydymo įstaigoje. Antrojoje konferencijos dalyje vyko tiesioginė telesesija, kurios metu iš Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centro į salės ekraną transliuoti akių dugno, įvairių odos pakitimų vaizdai, kuriuos komentavo  renginyje dalyvavę specialistai. Taip pat iš LSMU „Šeimos medicinos klinikos“ buvo transliuojamos ritmogramos ir kardiogramos ir vyko ir jų tiesioginė analizė. Be to, buvo pristatytos „Vidurio ir vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“ projekto sąlygos. Projektas numato 253 šeimos gydytojų kabinetus aprūpinti elektrokardiografais su kardiogramos perdavimo kompiuteriniais tinklais galimybe.

Po konferencijos „Šeimos medicinos klinikos” vadovas profesorius Leonas Valius sakė, kad nuotolinis aparatas akių dugno, ausų ir odos ligoms diagnozuoti būtų labai naudingas šeimos gydytojo darbe, jeigu būtų logistika, jungiančioji grandis, kuri būtų apmokama. Ne visada reikia dėl akių dugno patikrinimo pacientą siųsti sveikatos priežiūros specialistams, o pacientai ypač iš kaimiškų gyvenviečių dažnai neturi galimybės važiuoti į didžiuosiuose miestuose įsikūrusias klinikas sveikatos patikrai. „Mums, šeimos gydytojams, toks aparatas yra palengvinimas, nes galime padaryti paciento nuotrauką, išsiųsti ją konsultantui ir operatyviai gauti atsakymą, tačiau dar nėra schemos, kaip toks darbas turėtų būti apmokamas. Valstybinės ligonių kasos kol kas jokio specialistų darbo apmokėjimo mechanizmo nenumato. Buvo diskutuota su Sveikatos apsaugos ministerija, jų teigimu, yra kažkoks techninis sprendimas, tačiau jis dar neįvardintas”, - po renginio kalbėjo prof. L. Valius. Jis taip pat pridūrė, kad nuotolinės konsultacijos padėtų užtikrinti, kad kur kas didesnė dalis pacientų iš nutolusių vietų gautų profesionalią apžiūrą, o ligos būtų diagnozuojamos laiku.

Renginyje dalyvavęs Telemedicinos centro vadovas profesorius Alvydas Paunksnis džiaugėsi, kad viskas pasisekė taip, kaip buvo numatyta, o tiesioginė telekonsultacija, kurioje mielai sutiko dalyvauti Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros cento vadovas dr. Kornelijus Andrijauskas, įvyko be jokių techninių nesklandumų. „Džiugu, kad dr. K. Andrijausko vadovaujamos Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros cente dirbančios gydytojos rezidentės vos per porą savaičių išmoko dirbti su skaitmenine nešiojama diagnostine kamera ir mums pateikė iš tiesų kokybiškas akių dugno bei odos pakitimų nuotraukas. Žinoma, norėtųsi, kad daugiau klinikų įsijungtų į tokių nuotolinių konsultacijų vykdymą, butų formuojamas ištisas tinklas. Jis būtų reali ekonominė nauda tiek žmogui, tiek ir valstybei”, - teigė tiesiogiai akių dugno nuotraukas konferencijoje vertinęs prof. A. Paunksnis.

Konferencijoje kompanijos „Optomed” generalinis direktorius Sepppo Kopsala iš Suomijos pristatė skaitmeninę nešiojamą diagnostinę kamerą „Optomed Smartscope”. Anot jo, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje apskričių šeimos klinikos itin glaudžiai bendradarbiauja su universitetinėmis klinikomis. „Mūsų tikslas, kad ne tik universitetinės klinikos turėtų tokius aparatus, bet jie būtų prieinami ir pirminės sveikatos priežiūros gydytojams. Šis aparatas naudingas, nes atlieka net keletą funkcijų: fotografuoja akių dugno, ausų ir odos pakitimus”, - sakė S. Kopsala. Jis taip pat pridūrė, kad jų kompanija jau penkerius metus tobulina aparatą bendradarbiaudami su Lietuvos specialistais, o ypač su prof. A. Paunksniu.

Komentarai (0)