Kas būtų nutikę, jei Trockis būtų nugalėjęs Staliną? Skelbiama visiškai kita pasaulio istorija ()
„Quara“ svetainėje skelbiama, kas būtų nutikę, jei Trockis būtų nugalėjęs Staliną.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Quara“ svetainėje rašytojas ir sovietinės propagandos ekspertas Dima Vorobiev rašo, kas būtų nutikę, jei Trockis būtų nugalėjęs Staliną.
„Lygiagrečioje visatoje, kur Trockis XX a. 3 deš. laimi kovą už Kremlių ir eliminuoja Staliną, vienas iš labiausiai tikėtinų istorijos pokyčių būtų Hitlerio neatėjimas į valdžią Vokietijoje.
Nelemtas sovietų žygis į Varšuvą 1920 m. parodė, kad Sovietų Rusija neturi išteklių ir kariuomenės, kad galėtų pati kariauti revoliucinius karus. Trockis greičiausiai atsakytų į tai, kad to nepadarys vienas, kaip tai padarė Stalinas, bet verčiau ieškotų sąjungininkų. Vokietijos socialdemokratai būtų geriausias pasirinkimas.
Hitlerio valdžios užgrobimas 1933 m. buvo tiesioginė komunistų ir socialdemokratų aljanso žlugimo pasekmė. Stalinas bijojo, kad kairieji vokiečiai iš skurdžios, netvarkingos, izoliuotos SSRS atims revoliucinės liepsnos nešėjų vaidmenį. Trockis to nelaikė iššūkiu. Sutikti raudonuosius vokiečius kaip lygius šauniam bolševikui atrodė mažai rizikinga: „Esu tikras, kad prireikus galėsiu juos apsukti“.
Iš Vokietijos, 1933 m. tapusios raudona, kyla aiški įvykių grandinė:
- Vokietija perima džino, kuris sukuria sovietinį karinį-pramoninį kompleksą, vaidmenį – vaidmenį, kurį mūsų tikrovėje atlieka JAV.
- Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos politiniam elitui naujoji Vokietijos ir Rusijos Raudonoji ašis būtų daug aiškesnė ir labiau pavojinga nei kraštutinių dešiniųjų nacionalistai. Europoje susiformuotų keletas taktinių aljansų, tarp jų ir Musolinio bei Franko sielos draugų.
- Tai savo ruožtu drastiškai padidintų konfrontacijos lygį „sanitariniame kordone“* ir tikriausiai kai kuriose Viduržemio jūros vietose.
Todėl manau, kad 1929–1933 m. ekonominės krizės metu ir po jos Europoje būtume patyrę dar kelis revoliucinius karus“, – rašo Dima Vorobiev.
* „Cordon sanitaire“ („sanitarinis kordonas“) kaip ideologinio izoliavimo metafora buvo vartojama „prancūzijos įsteigtų aljansų sistemoje po Pirmojo pasaulinio karo Europoje, kuri nusidriekė nuo Suomijos iki Balkanų“ ir kuri „visiškai apjuosė Vokietiją ir atitvėrė Rusiją nuo Vakarų Europos, taip izoliuodama dvi politiškai „ligotas“ Europos tautas“.
