„Britų Atlantida“: Šiaurės jūros dugne atrastas prieš 8,5 tūkst. metų užlietas pasaulis  (0)

Šv. Andrejaus universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrimų grupės mokslininkų vadovaujami naftos paieškų kompanijos narai atrado „Britų Atlantidą“ – nuskendusį povandeninį pasaulį, kurį 6,5 tūkst. pr. Kr. pasiglemžė Šiaurės jūra. Dogerlandas – didžiulė sausumos teritorija, plytėjusi tarp Škotijos ir Danijos, iš lėto buvo nugrimzdo po vandeniu laikotarpiu nuo 18 tūkst. m. pr. Kr. iki 5,5 tūkst. m. pr. Kr. Manoma, jog „nuskendusiame pasaulyje“ kadaise galėjo gyventi dešimtys tūkstančių žmonių.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Klimatologų, archeologų ir geofizikų kolektyvas kartografavo jūros pasiglemžtą teritoriją, naudodamas naftos kompanijų dugno žvalgybos duomenis ir priėjo išvadą, jog Šiaurės jūros dugne plyti ištisa „prarastoji žemė“, kurioje prieš tūkstančius metų klajojo taip pat ir mamutai. Tyrėjai mano, kad šias žemes, kurios kadaise galėjo būti Europos širdis, kažkada paskandino visa niokojanti cunamio banga. Banga buvo tik fragmentas kur kas stambesnio masto procesų, kurių metu žemumos, bėgant tūkstantmečiams, buvo užlietos vandeniu ir virto jūros dugnu. „Tas teritorijas pavadinome Dogerio krantu, tačiau kalbant apie jas galima išskirti keletą periodų, kai Šiaurės jūra buvo sausuma, - pasakoja Ričardas Beitsas (Richard Bates) iš Šv. Andrejaus universiteto. – Sausumos „maksimumas“ čia buvo prieš maždaug 20 tūkst. metų, nors dalį tos teritorijos turėjo dengti ledas. Kai ledas ištirpo, buvo atidengta dar daugiau žemės, tačiau ledynams tirpstant kartu kilo ir jūros lygis.“ Iš naftos ir dujų kompanijų gavę daugybę naujų duomenų dabar galime pateikti vaizdą, kaip kadaise atrodė Šiaurės jūros dugnu virtusios žemės, - tęsia mokslininkas. – Tarp kitko, ten radome mamutų ir šiaurinių elnių fosilijų. Galbūt dabar žmonėms atrodo, jog jūros lygio kilimas yra kažkas naujo, tačiau iš tiesų tai – tik Žemės istorijos ciklas. Taip yra nutikę jau daugybę kartų.“ „Dogerlandas kadaise buvo Europos širdis – kol jo neužliejo jūra, kuri dabar skalauja Britų salyno krantus, - tvirtina R. Beitsas. – Apie „paskendusią šalį“ spėliojome jau seniai. Tokioms kalboms pagrindą duodavo po visą Šiaurės jūrą žuvaujančių žvejų tinklais iš dugno ištraukti gyvūnų kaulai. Tačiau tik pastaraisiais metais, kai Šiaurės jūros dugną uoliai išžvalgė naftos kompanijos, mums atsirado galimybė tas hipotezes patikrinti rimčiau. Tiesą sakant, nemaniau, kad tų duomenų analizė mums duos kokios nors naudingos informacijos. Tačiau paaiškėjo, jog dugne slypi didžiulis, sudėtingas povandeninis kraštovaizdis.“ „Dabar galime modeliuoti tose vietose klestėjusią anuometinę augaliją ir gyvūniją, sudaryti ten gyvenusių mūsų protėvių gyvenimo būdo paveikslą ir suprasti, kokių dramatiškų įvykių jiems teko patirti. Vienas iš jų – žudanti cunamio banga ir ją lydėjęs jūros lygio kilimas.“

Šiaurės jūros dugne rasti Dogerlande gyvenusios mezolito populiacijos artefaktai eksponuojami viešai. Ekspozicijoje demonstruojami ne tik žmonių naudoti įrankiai, bet ir Dogerlando gyvūnų kaulai.

Pagal geofizinio modeliavimo duomenis, gautus iš naftos ir dujų gavybos kompanijų, taip pat konkrečius radinius iš Šiaurės jūros dugno žvejybos tinkluose, mokslininkams pavyko virtualiai rekonstruoti nuskendusias žemes. Ten, kur dabar Šiaurės jūros dugnas, kadaise driekėsi kalvynai ir slėniai, būta didelių pelkių ir ežerų, Dogerlandą vagojo upės. Kylant jūros lygiui, kalvos virto izoliuotais archipelagais.

Tyrėjai turimuose duomenyse ieško daugiau žmonių civilizacijos pėdsakų: galimų kapaviečių, akmeninių šventyklų, masinių mamutų kapaviečių. „Žinoma, jūros dugne liko labai nedaug praeities pėdsakų – daug ką sunaikino jūros vanduo, - priduria R. Beitsas. – Mūsų paieškos truputį primena adatos paieškas šieno kupetoje. Tačiau visa tai, ką mes jau radome, yra pakankama, jog būtų galima daryti išvadą apie ten kadaise plytėjusias sausumos teritorijas.“
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(3)
(0)
(3)

Komentarai (0)