Hessy Taft vaikystės nuotrauka nacių partijos buvo pasirinkta kaip tobulo arijų šeimos palikuonio iliustracija – Josepho Goebbelso propagandos aparatas niekada taip ir nesužinojo, kad iš tikrųjų žavioji mažylė buvo žydė.

„Dabar jau galiu iš to pasijuokti. Bet, jeigu naciai būtų susiprotėję, kas aš esu iš tikrųjų, tikrai dabar čia su jumis nekalbėčiau“, - Vokietijos dienraščiui „Bild“ pareiškė 80 metų profesorė H. Taft.

Neseniai profesorė Yado Vashemo vardo Holokausto memorialiniam muziejui Izraelyje padovanojo nacių žurnalą, kurio viršelį puošia būtent jos nuotrauka, ir papasakojo istoriją, kaip tapo Trečiojo reicho pavyzdiniu kūdikiu.

Mergaitės tėvai, Jacobas ir Pauline Levinsonai, buvo talentingi dainininkai. 1928 metais jauna šeima iš Latvijos persikėlė į Berlyną, kur bandė siekti karjeros klasikinės muzikos srityje. Kaip tik tuo metu pradėjo pavojingai stiprėti nacių judėjimas.

Mergaitės tėvas neteko darbo operos teatre – vien dėl savo tautybės. Teko imtis pardavėjo darbo: kiekvieną dieną tekdavo belstis į svetimų žmonių duris ir siūlyti prekes. 1935 metais, kai mieste prasidėjo antisemitinių išpuolių banga, L. Levinson savo pusmečio amžiaus dukrelę Hessy nusivedė pas gerai žinomą Berlyno fotografą – norėjo mažylės nuotraukos.

Po kelių mėnesių moteris buvo pritrenkta sužinojusi, kad jos dukters nuotrauka atsidūrė ant pagrindinio nacių šeimoms skirto žurnalo „Sonne ins Hause“ viršelio.

Siaubingai persigandusi, kad bus demaskuota šeimos tautybė, moteris nuskubėjo pas fotografą Hansą Ballingą. Jis jai pareiškė žinąs, kad šeima žydų tautybės, todėl specialiai nuotrauką pasiuntęs į konkursą, kurio organizatoriai ieškojo paties žaviausio arijų palikuonio.

„Norėjau palikti nacius kvailių vietoje“, - moteriai paaiškino fotografas.

Ir jam pavyko: nuotrauka konkursą laimėjo. Manoma, kad žurnalo viršeliui ją atrinko pats nacių propagandos ministras Josephas Goebbelsas. Baimindamasi, kad žmonės jos dukrą atpažins gatvėje ir ims klausinėti apie jos tapatybę, profesorės tėvai su dukra viešumoje ėmė rodytis kuo įmanoma rečiau.

Mergaitės nuotrauka papuošė ir masiškai platintus nacių atvirukus. Būtent viename tokių atvirukų mažylę atpažino jos teta, gyvenusi Klaipėdoje, Lietuvoje. Tačiau naciai tikrosios H. Taft tapatybės taip niekada ir nenustatė.

1938 metais mergaitės tėvą sulaikė Gestapas – pateikė suklastotus kaltinimus slėpus mokesčius, tačiau netrukus paleido: už jį žodį užtarė jo buhalteris, priklausęs nacių partijai. Po incidento šeima iš Vokietijos pasitraukė – pirmiausia apsistojo Latvijoje, o vėliau persikėlė į Paryžių, kur vėl atsidūrė nacių taikinyje. Padedama Prancūzijoje veikusių rezistentų, šeima vėl pabėgo – šį kartą į Kubą, o 1949 metais persikėlė į Jungtines Valstijas.

Naciams skirto žurnalo viršelį papuošusi žydė šiandien – Niujorke dirbanti chemijos profesorė.

„Jaučiuosi šiek tiek atkeršijusi. Jaučiu savotišką pasitenkinimą“, - rodydama žurnalo viršelio nuotrauką paslaptingai šypsosi moteris.

Komentarai (3)