Jau daugiau kaip dešimt metų praėjo nuo to laiko, kai JAV kariuomenė atsisakė paskutinės „Peacekeeper“ raketos.

Tačiau pulkininkas leitenantas Peteris Aguirre`as vis dar mena priplėkusį karinių dažų ir užsistovėjusio oro kvapą, kuris supdavo jį per ilgus budėjimus vienoje iš raketų kovinės parengties būstinių, įkurtų po F. E. Warreno oro pajėgų baze netoli Vajomingo Šajeno miesto.

P. Aguirre`o darbo diena prasidėdavo nuo nusileidimo 30 metrų po žeme – tai kelionė, kurią netrukus galės patirti visi lankytojai, rašo smithsonianmag.com. JAV oro pajėgų ir Vajomingo valstijos pareigūnai dabar stengiasi užfiksuoti kiekvieną detalę vienintelėje likusioje „Peacekeeper“ raketų paleidimo komplekse „Quebec – 01“ – Šaltojo karo tvirtovėje su šiurpia praeitimi.

„Sunku perteikti tą jausmą, kuris apima apačioje, tačiau tai daug kuo primena buvimą povandeniniame laive“, - P. Aguirre`as pasakojo svetainei smithsonianmag.com. – Tų garsų ir kvapų neįmanoma pamiršti“.

P. Aguirre`as ir 400-osios raketų eskadrilės narių komanda prižiūrėjo balistines raketas „Peacekeeper“, kurios kadaise buvo galingiausi JAV oro pajėgų ginklai, ir buvo atsakingi už šių raketų detonavimą, jei iškiltų tokia būtinybė (laimė, ji niekada neiškilo).

Raketų „Peacekeeper“, apginkluotų dešimčia kovinių galvučių, ilgis siekė 71 pėdą (21,6 m), o svoris – 88 tonas. Raketos, galinčios nuskrieti maždaug 6 tūkst. mylių (9600 km), buvo aiškus įspėjimas Sovietų sąjungai, kad Jungtinės Valstijos bet kuriuo momentu yra pasirengusios visuotiniam branduoliniam karui.

Užduotis stebėti raketas iš pradžių gali skambėti kaip paprastas darbas, tačiau jį lydėjo daugybė pavojų. Nors požeminę bazę saugojo masyvios plieninės durys ir betonas, visuomet egzistavo galimybė, kad paleidimo metu kažkas įvyks ne taip.

Kad sumažintų pavojaus tikimybę, kariuomenė kiekviename bunkeryje įrengė avarinį tunelį ir raketų prižiūrėtojams pareiškė, kad blogiausiu atveju jie galės išsikasti į paviršių kastuvais.

Šaltojo karo metais ši bazė buvo laikoma JAV karinių oro pajėgų branduolinio arsenalo epicentru – čia nuo 1986 iki 2005 metų buvo saugomos galingiausios ir moderniausios amerikiečių raketos.

Raketų „Peacekeeper“ galiausiai buvo atsisakyta pagal dvišalę Strateginių ginklų mažinimo sutartį (Strategic Arms Reduction Treaty, START II Treaty). Per dešimt metų nuo 2005-ųjų oro pajėgos iš šios bazės išgabeno visas branduolines galvutes ir raketų komponentus, likusias raketų šachtas užpylė cementu ir atjungė požeminius įspėjimo įrengimus.

Dabar kariškiai stengiasi atkurti ir rekonstruoti darbo „Quebec - 01“ patirtį, pradedant nuo 30 m važiavimo liftu po žeme ir baigiant masyviomis 1,2 m pločio durimis, kurios turėjo apsaugoti kariškius raketos sprogimo atveju.

Šiuo metu darbininkai vėl montuoja atgal visą įrangą, kuri kadaise buvo bazėje „Quebec – 01“, kai ji funkcionavo visu pajėgumu (žinoma, išskyrus pačias raketas). Jeigu viskas vyks pagal planą, karinės oro pajėgos šią vietą 2017 metais perleis Vajomingo valstijos parkų ir kultūrinių išteklių agentūrai.

Tikimasi, kad bazė savo duris lankytojams atvers 2019 metais. Nors ekskursijų planai vis dar rengiami, manoma, kad lankytojai galės nusileisti į „Quebec – 01“ ir bus lydimi gidų, kuriais dirbs buvę raketų prižiūrėtojai.

„Šaltasis karas buvo milžiniška JAV istorijos dalis, ypač Kūdikių bumo kartai, kuri gyveno jo metu, - smithsonianmag.com sakė Vajomingo valstijos parkų ir kultūrinių išteklių agentūros direktorius Milwardas Simpsonas. – Visuomenę vis labiau domina branduolinis turizmas, ir labai svarbu, kad mes išsaugotume šią istoriją, ypač turint galvoje, kad „Peacekeeper“ buvo viena iš veiksnių, padėjusių nutraukti Šaltąjį karą“.

Komentarai (0)