Antrojo pasaulinio karo rykštės: didžiausias kreditorius tapo didžiausiu skolininku (Video) (3)
Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui didžioji dalis Europos ir Azijos, taip pat dalis Afrikos skendėjo griuvėsiuose. Įvairūs mūšiai bei bombardavimas su žeme sulygino miestus, sunaikino tiltus, geležinkelius, nusiaubė kraštovaizdį. Jau nekalbant apie tai, kiek daug karių bei civilių gyvybių nusinešė šis karas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maisto, kuro bei kitų produktų trūkumas įsivyravus taikai užsitęsė. Karo nusiaubtos Europa ir Japonija negalėjo pagaminti pakankamai produktų, kad aprūpintų savo žmones, ką jau kalbėti apie eksportą. Karo metu buvo nusiaubti miestai ir žuvo milijonai žmonių.
Be to, šalys Antrajam pasauliniam karui išleido daugiau pinigų negu per visus iki tol žmonijos istorijoje vykusius karus kartu sudėjus. 1945 metais išsekusios valstybės turėjo rimtų ekonominių problemų, kurios turėjo įtakos rekonstrukcijos darbams.
Tarp didžiausių ekonominių bėdų buvo infliacija, skolos (daugiausiai Jungtinėms Amerikos Valstijoms), prekybos deficitas, mokėjimo balansų deficitas, taip pat sumažėjusios aukso bei dolerio atsargos. Nusiaubtoms šalims reikėjo aukso ar JAV dolerių (vienintelė valiuta, savo verte prilygusia auksui) sumokėti už importuojamas prekes bei skoloms padengti.
Tačiau karo nusiaubtos šalys šių išteklių turėjo itin mažai. Dauguma šalių apskritai pasitraukė iš rinkos – vienintelė JAV po karo liko finansiškai stipri valstybė, turinti pakankamai resursų kitoms šalims padėti. 1947 metais JAV priklausė 70 procentų pasaulio aukso rezervų.
Jungtinė Karalystė iš didžiausio pasaulyje kreditoriaus tapo didžiausia skolininke. Šalys, norėdamos grąžinti skolas, buvo priverstos parduoti didžiąją dalį savo aukso bei dolerių rezervo. O prekybos deficitas reiškė, kad atstatyti šiuos rezervus tapo labai sunku.
Susilpnėjusias ekonomikas užrietė didžiulis infliacijos „maras“. 1948 metais mažmeninėje prekyboje prekių kainos pabrango 200 procentų Austrijoje, 1820 procentų Prancūzijoje ir įspūdingais 10 100 procentų Japonijoje, palyginus su kainomis prieš karą.
1948 metais Prancūzijos vyriausybė devalvavo franką 80 procentų, dėl to 5000 frankų kupiūros tapo praktiškai bevertės. Vokietijoje piniginė sistema apskritai žlugo – žmonės tiesiog ėmė mainytis daiktais ar produktais.
