Surastas didžiausias regione geležies amžiaus lobis: daugiau nei 150 daiktų, įskaitant sąmoningai deformuotus ginklus (1)
Senovinį piliakalnį tyrinėjęs metalo detektoriaus savininkas atrado „vieną didžiausių geležies amžiaus ginklų lobių Vakarų Vokietijoje“, teigia Vestfalijos-Lipės regioninės asociacijos (LWL) archeologai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lobį sudaro daugiau nei 150 daiktų, įskaitant (sąmoningai) deformuotus ginklus – 40 iečių antgaliai, kalavijai ir antskydžiai (apvalios konstrukcijos skydo centre), įvairūs įrankiai, diržų dalys, žirgų pakinktai, trys sidabrinės monetos, bronziniai papuošalai ir vienas blauzdikaulis, pasakoja LWL archeologas Manuelis Zeileris.
„Šis arsenalas yra didžiausias Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje ir sieja Zauerlando regioną su sudėtingais Europos geležies amžiaus procesais“, – pranešime teigia kitas LWL archeologas Michaelas Baalesas.
O sugadinti ginklai, kuriuos senovės žmonės tikslingai sulankstydavo, atskleidžia, kaip geležies amžiaus nugalėtojai elgdavosi su pralaimėjusios pusės ginklais, sako jis.
Tyrėjai jau keletą dešimtmečių žinojo apie galimą lobį geležies amžiaus piliakalnyje. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, darbininkams statant paviljoną, „atsitiktinai buvo atrasti du kalavijai ir keturi ietigaliai“, – pasakoja M.Zeileris. Kalavijai buvo sulankstyti, o jų galiukai – tikslingai deformuoti, pažymi jis. Tačiau tik 2013 m. archeologai šioje vietoje atliko išsamesnius kasinėjimus. Nuo 2018 m. iki 2020 m. metalo detektoriaus savininkas ir vietinės istorijos tyrinėtojas Matthiasas Dickhausas, bendradarbiavęs su LWL, ieškojo radimvietėje papildomų metalo dirbinių.
Ir jam pasisekė – vyras rado apie 100 radinių, praneša LWL. Tarp jų – ir reto tipo žirgų kamanos. „Rastos žirgo kamanų dalys leidžia manyti, kad jos buvo naudojamos žirgams, traukiantiems vežimą, – rašoma LWL pranešime. – Jų dalis leido valdyti žirgą labai tiksliai ir tiesiogiai – kas yra gyvybiškai svarbu kariui kovos vežime, pačiame mūšio įkarštyje“.
Anot M.Zeilerio, piliakalnis yra ant 658 metrų aukščio Wilzenbergo kalno. Šia vieta žmonės pradėjo naudotis geležies amžiuje, maždaug 300 m. prieš mūsų erą, o senovinio piliakalnio, vadinamo Wallburgu, ribos matomos ir šiandien – ir dažniausiai yra lankomos piligrimų bei žygeivių, sako mokslininkas.
Daugumos lobio radinių datavimas siekia maždaug 300 m. prieš mūsų erą – nors monetų ir kalavijų laikotarpis yra siauresnis ir apima tik pirmąjį amžių prieš mūsų erą, teigia M.Zeileris.
Nors Wilzenbergo piliakalnis yra toli nuo keltų kultūros centrų kitose žemyninės Europos dalyse, jo architektūra ir ginklų lobio sulankstyti objektai yra „palyginami su keltų kultūra“, pažymi archeologas.
Keltų ir kitos geležies amžiaus kultūros, kaip žinoma, deformuodavo nugalėto priešo ginklus – panašiai kaip naujai atrastame lobyje. Pavyzdžiui, archeologiniai tyrimai senovinėse Prancūzijos šventvietėse Gournay ir Ribemont-sur-Ancre „rodo, kad nugalėtojai po mūšio sunaikindavo nugalėtų karių ginklus“, – sako M.Zeileris. Ši ceremonija galbūt būdavo triumfo šventės kulminacija.
Nauja lobio analizė rodo, kad „toli nuo keltų civilizacijos teritorijų žmonės šventė mūšio pergalę panašiai, kaip ir keltų pasaulyje“, – pastebi mokslininkas.
Nepaisant daugybės ginklų ir pakinktų, rastų kalvoje, nėra jokių ženklų apie kokį nors stambesnį mūšį, pažymi M.Zeileris. „Aišku, kad žala ginklams nebuvo padaryta kovos metu, tad Wilzenbergas nėra mūšio laukas“, – LWL pranešime aiškina Zeileris. Daugelio ginklų tiksliai datuoti neįmanoma, todėl nėra aišku, ar toks sugadintų ginklų rinkinys kaupėsi per amžius, ar jie buvo sąmoningai sunaikinti per vieną įvykį, sako jis.
Parengta pagal „Live Science“.
