Šiuolaikinis gyvenimas yra kupinas patogumų, tačiau nedaug dalykų patogumu lenkia raikytą duoną. Tik pagalvok apie tai. Norėdami susitepti sumuštinį, atidarote maišelį ir išimate iš anksto tvarkingai supjaustytas riekes. Beveik juokinga, kad žmonėms tai suprasti prireikė daugiau nei dviejų tūkstančių metų. Dabar įsivaizduokite, kad kažkas bando atimti šį puikų išradimą.

JAV vyriausybė bandė tai padaryti Antrojo pasaulinio karo įkarštyje – 1943 m., o Amerika, kaip ir dauguma Sąjungininkų šalių, stengėsi taupyti išteklius karo pastangoms. Maistas buvo vienas iš jų.

JAV Karo maisto administracija buvo sukurta būtent šiam tikslui – prižiūrėti maisto gamybą ir platinimą, kad būtų patenkinti karo ir esminiai civiliniai poreikiai. Svarbiausia jos užduotis buvo užkirsti kelią maisto švaistymui.

Administracijos vadovas Claude R. Wickard tuo metu taip pat buvo ir žemės ūkio sekretorius. Jis sugalvojo idėją kaip taupyti maisto produktus – uždrausti pardavinėti raikytą duoną, nes tai privertė amerikiečius valgyti daugiau.

„Didžiausias išradimas“

Raikytą duoną sugalvojo Otto Frederickas Rohwedderis, oftalmologas, tapęs juvelyru, kuriam priklausė trys juvelyrinių dirbinių parduotuvės Sent Džozefe, Misūryje.

Galbūt pardavinėdamas auskarus ir karolius moterims Rohwedderis išgirdo, kaip namų šeimininkės diskutuoja apie sunkų ir varginantį duonos pjaustymo darbą.

Dar 1912 m. Rohwedderis turėjo parengtą prototipą, tačiau jam buvo sunku nuspręsti dėl griežinėlių storio.

Taigi Rohwedderis sudarė trumpą klausimyną ir įdėjo jį kaip skelbimą keliuose dideliuose laikraščiuose. Per kelis mėnesius daugiau nei 30 000 namų šeimininkių atsakė pasirinkdamos gabalėlio storį.

Po ketverių metų Rohwedderis pardavė savo juvelyrikos verslą ir už lėšas apleistame sandėlyje įsirengė dirbtuves savo mašinai gaminti. Deja, 1917 m. dirbtuvėse kilo gaisras, kuris sunaikino jo prototipą kartu su šimtais brėžinių ir tūkstančiais valandų pastangų.

Gaisras Rohwedderiui kainavo mažiausiai 10 metų, tačiau galiausiai, 1928 m., jis turėjo visiškai veikiančią mašiną, kuri ne tik raikė duoną, bet ir ją suvyniodavo.

„Chillicothe Baking Company of Chillicothe“, įsikūrusi Misūryje, pirmoji panaudojo Rohwedderio duonos pjaustymo mašiną. Per kelias savaites duonos pardavimai šovė į viršų.

Amerikiečiai valgė duoną kaip niekad anksčiau. Per penkerius metus beveik kiekvienos šalies geros reputacijos kepykloje buvo įrengtos duonos pjaustymo mašinos, o 80% Amerikoje pagamintos duonos buvo raikyta.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (2)