Žiauriausias gyventojų surašymas SSRS istorijoje – kodėl Stalino įsakymu surašytojų laukė mirtis, o patys rezultatai 50 metų buvo viešai neprieinami (Foto, Video) ()
1937 m. Sovietų Sąjunga atliko pirmąjį gyventojų surašymą per vienuolika metų. Sovietų lyderiai, ypač Stalinas, labai daug tikėjosi iš jo rezultatų. Tačiau realybė pasirodė smarkiai besiskirianti nuo lūkesčių, todėl sovietai ėmėsi drastiškų priemonių – tai tapo prieštaringiausiu gyventojų surašymu Sovietų Sąjungoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
SSRS diktatorius Stalinas prognozavo, kad nuo paskutinio surašymo 1926 metais, gyventojų skaičius išaugs daugiau nei 35 mln. – nuo 147 mln. iki 162 mln.
Surašymo demografiniai skaičiai parodytų, kokie našūs buvo sovietai, palyginti su Vakarais, ir parodytų sveikos, laimingos ir augančios tautos įvaizdį. Kalboje, kurią jis pasakė Sovietų partijos lyderiams 1935 m., Stalinas pasakė:
„Visi sako, kad materialinė darbuotojų padėtis labai pagerėjo, gyvenimas tapo geresnis ir linksmesnis. Žinoma, tai tiesa. Tačiau tai paskatino populiaciją daugintis greičiau nei senais laikais. Gimstamumas yra didesnis, mirtingumas mažesnis, o grynas gyventojų skaičiaus augimas yra daug stipresnis. Žinoma, tai gerai ir mes tai sveikiname.“
Tačiau galutinio surašymo rezultatai, įvykusio 1937 m. sausio 6 d., buvo priešingi ir labiau atitiko realias sovietinės visuomenės problemas ir Stalino vadovavimo kainą.
Surašymas atskleidė, kad per 11 metų šalyje buvo tik 7 milijonais daugiau piliečių, daug mažiau nei numatytas augimo tempas.
Tai lėmė mirtys, kurias sukėlė 1932–1934 m. badas ir politiniai valymai. Stalinas taip pat nustebo, kai daugiau nei pusė gyventojų paskelbė esą religingi. Po dešimtmetį trukusio antireliginio persekiojimo jis tikėjosi, kad ateistų bus daugiau.
Sovietų lyderiai nusprendė, kad duomenys buvo per daug kompromituojantys spausdinti, todėl jie juos anuliavo, teigdami, kad surašymo direktoriai padarė „šiurkščius statistikos mokslo principų pažeidimus“.
Žmonės, surinkę duomenis, ir daugumos regioninių statistikos centrų vadovai, įskaitant vyresnįjį statistiką, turintį dešimtmečių patirtį, buvo areštuoti ir jiems įvykdyta mirties bausmė.
Net statistikai, naujai paskirti pakeisti areštuotus, netrukus buvo taip pat suimti. Daugelis vadovų, paskirtų vadovauti statistikos organizacijoms, vengė pasirodyti darbe beviltiškai bandydami išvengti persekiojimo.
Surašymas pats savaime buvo svarbus įvykis, nes jis buvo atliktas per vieną dieną. Ankstesnis surašymas tęsėsi mėnesius ir net metus, ir buvo labai netikslus, nes per tą laiką populiacija galėjo labai pasikeisti.
Vienos dienos surašymui atlikti buvo surinkta beveik milijonas surašytojų. Norėdami pasiekti atokias gyvenvietes, jie turėjo bristi per gilų sniegą bei purvą. Nors dauguma apklaustųjų buvo draugiški surašytojų atžvilgiu, kai kurie buvo priešiški. Šie žmonės daugelį metų pykčio ir nepasitenkinimo dėl valdžios išliejo ant surašytojų – kai kurie buvo sumušti.
Pats duomenų rinkimas nebuvo labai gerai apgalvotas. Pirminis Statistikos komisijos parengtas klausimynas buvo labai išsamus ir nuodugnus, tačiau Stalinas jį sumenkino iki keturiolikos paprastų klausimų, turinčių begalę klaidingo aiškinimo ir apgaulės galimybių.
Klausimai apie etninę kilmę ir gimimo vietą buvo pašalinti, todėl daugelis užsieniečių, nepaisant to, kad yra gimę kitur, pripažino save „rusais“. Kiti klausimai apie socialinę struktūrą ir pajamas buvo žymiai supaprastinti arba visai pašalinti.
Tęsinys kitame puslapyje:
Surašymo data, naktis iš sausio 5 į 6 d., taip pat sutapo su Rusijos stačiatikių Kalėdų išvakarėmis – naktį, kai daugelis rusų buvo kelyje aplankyti savo šeimų. Dėl to, surašytojams jie tapo nepasiekiami.
Pirminiame klausimyne šis trūkumas buvo įtrauktas į laikinai neatvykusių asmenų apskaitą. Tačiau Stalinas išbraukė tą skyrių. Vienintelis Stalino pateiktas klausimas, kurio nebuvo pradinėje anketoje, buvo klausimas apie religiją.
Vyriausybės pareigūnas, teiravęsis apie religiją, sukėlė didelį gyventojų įtarimą. Tikėdami, kad visi tikintieji bus persekiojami, kai kurie melavo apie savo religiją. Kiti tikėjosi, kad jei pakankamai žmonių save pripažins religingais, valdžia turės atidaryti bažnyčias. Dar kiti mieliau pasislėpė miške, kai surašinėtojai lankėsi kaime.
Galiausiai buvo užsakytas naujas surašymas, kuris turėjo įvykti 1939 metų sausį. Klausimas dėl religijos buvo pašalintas, nes rezultatai buvo per daug keliantys nerimą.
Šį kartą skaičiai buvo apgaulingi, kad būtų parodytas bendras 170 milijonų gyventojų skaičius, kuris tiksliai atitiktų skaičių, kurį Stalinas nurodė savo pranešime 1939 m. Visos sąjungos komunistų partijos 18-ajame kongrese. Istorikai mano, kad faktiniai skaičiai buvo apie 1,5 mln. mažesni.
Nors Stalino reakcija į 1937 m. gyventojų surašymą gali pasirodyti totalitarinė ir atitikti jo asmenybę, ne be priežasties pirmi mirties bausme nubausti žmonės buvo centrinės statistikos tarnybos demografai.
Centrinė statistikos tarnyba daugelį metų teikė savo vadovui melagingus duomenis apie ketvirtojo dešimtmečio bado sunkumą, nes jie puikiai žinojo, kad kitu atveju pranešėjo lauks mirtis.
Statistikos biuro vadovas I. A. Kravalis Stalinui siuntė ataskaitas, kuriose aprašė tik nedidelį gimstamumo sumažėjimą ir nedidelį gyventojų skaičiaus sumažėjimą Ukrainoje, kur nuo bado nukentėjo daugiausiai gyventojų, iš kurių 4 mln. mirė.
Taigi, nors Stalinas žinojo apie badą, jis galėjo smarkiai neįvertinti žalos dydžio. Kai paaiškėjo preliminarios 1937 m. surašymo išvados, tai sukrėtė net tuos biurokratus, kurie tikėjosi kur kas blogesnių skaičių.
Kitas gyventojų surašymas Sovietų Sąjungoje surengtas tik 1959 metais.
Su 1937 m. surašymu susiję dokumentai buvo įslaptinti beveik pusę amžiaus. Jie paviešinti tik iširus Sovietų Sąjungai.
