Sovietmečiu dirbančiųjų atlyginimai, kaip ir dabar, buvo įvairūs, vis dėlto valstybinis biudžeto skirstymas kardinaliai skyrėsi nuo šiuolaikinio. Pavyzdžiui, eiliniai darbininkai gamyklose galėdavo uždirbti daugiau už savo viršininką. Tai buvo susiję su planinės ekonomikos tuometinėje SSRS įgyvendinimu ir šalies valdžios kontroliuojamomis biudžeto lėšomis. Savaime suprantama, priklausomai nuo atlyginimo dydžio, vienos profesijos buvo laikomos prestižinėmis, kitos – neprestižinėmis.

Daugelis darbininkų atlyginimo gaudavo 100–120 tuometinių rublių, kita vertus, buvo gerokai daugiau uždirbančių profesijų atstovų.

5 sovietmečiu prestižinėmis laikytos profesijos:

1. Valdžios institucijų atstovai

Šiais laikais turtingus žmones vadina oligarchais, milijonieriais ir milijardieriais. Sovietiniais laikais niekas atvirai nekalbėdavo apie materialinę padėti, dažniausiai nutylėdavo, kiek turto turi.

Tiesa, partijos nariai, valdžios atstovai sovietmečiu turėjo galimybę nusipirkti brangiausius automobilius, atostogauti geriausiuose kurortuose, gydytis garsiausiose šalies sanatorijose. Jie gaudavo tarnybinius automobilius, vasarnamius prestižiniuose užmiesčio rajonuose.

Valdžios institucijų atstovai, sovietmečio mastais, uždirbdavo protu nesuvokiamas sumas, jų atlyginimai galėjo siekti 1200 rublių per mėnesį. O maitintis jie galėjo mažiausiais įkainiais. Pvz., pietūs iš 7 patiekalų valdininkui kainuodavo 1 rublį, be to, meniu buvo geresnis nei daugumos šalies gyventojų. Valdininkams taip pat buvo prieinami importiniai drabužiai, avalynė.

Visos privilegijos valdininkams būdavo prieinamos tol, kol jie užimdavo savo postus. Dažnai po vadinamojo valymo (šalinimo iš pareigų) aukštus postus užėmę, gaudavę puikius atlyginimus ir turėję daugybę privilegijų partijos nariai per akimirką visko netekdavo.

2. Sportininkai

Šiuolaikiniai sportininkai gauna didžiulius honorarus už laimėjimus tarptautinėse varžybose. Sovietiniais laikais sportininkai didelių apdovanojimų negaudavo. Šiais laikais jų atlyginimas atrodytų kuklus, bet, ankstesnių laikų mastu, jie gaudavo nemažai – nuo 200 iki 300 rublių. Kiekvienas komandos narys už pergalę gaudavo 100 rublių premiją. Sportininkams priklausė vairūs priedai už metus ir už prizines vietas.

Sportininkai gaudavo ne tik piniginių premijų, bet ir automobilių, ir turėjo teisę juos parduoti.

Paminėtina, kad atlyginimai įvairiuose sporto klubuose skirdavosi.

3. Kosmonautai

Sovietmečiu daugelis berniukų į klausimą, kuo nori būti užaugę, atsakydavo – kosmonautu. Galima suprasti kodėl, juk Jurijus Gagarinas po skrydžio į kosmosą tapo legenda. Vaikus viliojo su profesija susijusi romantika, o ne dideli kosmonautų atlyginimai, kurie buvo tikrai įspūdingi.

Sovietiniai kosmonautai ne tik daug uždirbdavo, bet ir gaudavo apdovanojimų, priedų. Išskridusiems į kosmosą sovietų valdžia dovanojo automobilius, o visą automobilio eksploatavimo laiką nereikėdavo mokėti už degalus – šiam tikslui valdžia skirdavo lėšų iš šalies biudžeto. Kosmonautai gaudavo nemokamų siuntimų į sanatoriją, visas išlaidas irgi apmokėdavo valdžia.

Jau minėtas J. Gagarinas turėjo tiek privilegijų, kiek joks kitas kosmonautas Sovietų Sąjungoje. Valdžia padovanojo jam automobilį, namą ir butą. Materialinių paskatinimų gavo ir jo artimiausi giminaičiai. Visame pasaulyje Sovietų Sąjungą išgarsinusio kosmonauto tėvai gavo butą, apstatytą naujais baldais, televizorių ir radiją. J. Gagarino vaikai gavo dovanų žaislų, drabužių ir vaikiškas lovas. Kosmonauto brolis ir sesuo gavo po įspūdingą tiems laikams sumą – po 1000 rublių.

Kitas garsu sovietinių laikų kosmonautas Georgijus Grečka 2007 m. vykusioje spaudos konferencijoje pasakojo, kad po mėnesį trukusio skrydžio į kosmosą jį apdovanojo 5000 rublių premija (palyginimui – elitinis sovietmečio automobilis „Volga“ kainavo 6000 rublių).

4. Sveikatai kenksmingos profesijos

Sovietmečiu daug uždirbdavo tie, kurių profesinė veikla turėjo neigiamo poveikio organizmui. Šiai kategorijai priklausė: šachtininkai, suvirintojai ir kiti sunkiomis sąlygomis dirbę žmonės. Tokių profesijų atstovai gaudavo premijų, įvairių lengvatų, atlyginimo priedų. Pvz., tais laikais šachtininkas uždirbdavo 1000 rublių per mėnesį. Daugumai žmonių priklausė vienos atostogos per metus, o sveikatai žalingų profesijų atstovams priklausė daugiau atostogų.

5. Aukštos kvalifikacijos specialistai

Sovietų Sąjungoje buvo įprasta piniginėmis premijomis skatinti specialistus, kurių darbas išsiskyrė geriausiais rodikliais ir profesionalumu. Gana neblogai uždirbdavo tekintojai, suvirintojai, technikai derintojai. Jie gaudavo priemokas už stažą ir per mėnesį uždirbdavo nuo 400 iki 1000 tuometinių rublių – tais laikais tai buvo didelės sumos. Maždaug tiek uždirbdavo ir išsilavinę specialistai, mokslo srities atstovai – mokslininkai, tyrėjai, mokslo daktarai ir profesoriai, akademikai.

Komentarai (7)