Užpulti netikėtai? Ar Sovietų Sąjunga buvo pasirengusi 1941 m. karui su Vokietija – kokiais ginklais buvo ginkluota Raudonoji armija ir kiek jų turėjo? (Foto, Video) (20)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1940 metais prasidėjo serijinė masyviausio tanko „T-34“, kurį sukūrė Charkovo gamyklos projektavimo biuras, gamyba. Jis pranoko panašius modelius pravažumu, manevringumu ir mobilumu.
Nepaisant akivaizdžių pasisekimų, 1941 m. gamyklų evakuacija į Rytus neigiamai paveikė tankų pramonės būklę: nebuvo įmanoma užbaigti daugelio modelių tobulinimo darbų, reikėjo skubiai gaminti naujas transporto priemones, kurios buvo apleistos pirmosiomis karo dienomis.
Skaičių kalba
Tad ar galima atsakyti į klausimą, kiek ir kokių ginklų turėjo Raudonoji armija 1941 metų birželio 22 dieną?
Rusijos Federacijos gynybos ministerijos Karo istorijos instituto mokslininkai pažymi, kad patikimų duomenų konkrečiai šiai datai nėra. Dokumentai, kurie buvo parengti, dažniausiai buvo rengiami atgaline data, o tai reiškia, kad jie negali būti laikomi visiškai autoritetingais. Karo istorijos institutas remiasi birželio 1 d. duomenimis.
Be to, kai kurie įrangos modeliai iki karo pradžios buvo nutraukti, tačiau liko naudojami. Dėl to kilo sunkumų juos eksploatuojant ir remontuojant. Pavyzdžiui, tankų „BT-2“ ir „BT-5“ gamyba buvo sustabdyta, o kariuomenėje iš viso buvo apie 450 vienetų. Tas pats pasakytina apie tanką „T-37“ (apie 1500 vnt.), „T-28“ ir „T-35“ (iš viso apie 350 transporto priemonių).
Panaši bėda buvo ir su orlaiviais: „I-15“ nebuvo gaminami, bet buvo eksploatuojami apie 700 vienetų, taip pat „I-16“ (apie 3700 tinkamų), „DB-3“ (apie 1000), „SB“ (apie 3400) ir „AR-2“ (armijoje buvo apie 130 tinkamų naudoti orlaivių). Todėl bendras tam tikrų rūšių ginklų skaičius nerodo jų visapusiško panaudojimo galimybių.
Kokybinė laivyno pusė 1941 m. birželio mėn. duomenimis visiškai negali būti vertinama. Karo istorijos instituto mokslininkai pažymi, kad paskutiniai patikimi dokumentai, rasti archyvuose šia tema, datuojami 1941 metų sausio 1 diena.
Raudonosios armijos ir karinio jūrų laivyno stiprumas:
Personalas (žmonės):
- aktyvūs kariai: 2 742 881
- rezervas: 618 745
Ginkluotė:
- šaulių ginklai: 7 983 119 vnt
- artilerijos ginklai: 117 581 vnt.
Tankai:
- sunkieji: 563
- vidutiniai: 1 373 (tinkami naudoti – 1 183)
- lengvieji: 19 864 (tinkami naudoti - 15 882)
Lėktuvai:
- viso: 18 759 (tinkami naudoti - 16 052), iš kurių:
bombonešiai: 5912, naikintuvai - 8611, atakos lėktuvai - 57
- kiti orlaiviai: 5 729 (tinkami naudoti - 4 978)
Karinis jūrų laivynas:
- Viso laivų: 910
Vokiečių pajėgas, sutelktos pulti SSRS, sudarė 4 050 000 žmonių (3 300 000 sausumos ir SS karių, 650 000 aviacijos ir apie 100 000 karinių jūrų pajėgų). Be to, buvo sutelkti 43 812 pabūklų ir minosvaidžių, 4 215 tankų ir puolimo pabūklų bei 3 909 orlaiviai.
Iki 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos sąjungininkai prie SSRS sienų taip pat sutelkė 744 800 žmonių, 5 502 pabūklus ir minosvaidžius, 306 tankus ir 886 lėktuvus.
Tačiau šie skaičiai gali būti vadinami tik įvadiniais. Už kiekvieno iš jų slypi daug niuansų. Pavyzdžiui, SSRS ir Vokietijos lėktuvų kiekybinis santykis karo pradžioje buvo apie 4:1. Ir tuo pat metu kokybinis Vokietijos oro pajėgų pranašumas nekėlė abejonių. Karas, kurio tikėtasi, prasidėjo staiga.
