Tuo pat metu japonai iš dar caro laikais į Sibirą ištremtų lenkų šeimų išgelbėjo daugiau nei 900 našlaičių. Vaikai, kurių tėvai žuvo Rusijos pilietinio karo metu, buvo išvežti į Japoniją, o paskui grąžinti į savo istorinę tėvynę. Be to, japonai padėjo Amerikos Raudonajam kryžiui evakuoti iš karo zonos beveik 800 rusų vaikų, kurie 1918 metais buvo atvežti į šalies rytus iš Petrogrado (dabar Sankt Peterburgas), kai dėl staigaus karinio puolimo jie buvo atkirsti nuo namų. Tik po trejų metų jie sugebėjo, apvažiavę visą Žemės rutulį, sugrįžti pas tėvus.

Pirmojo pasaulinio karo pabaiga 1918 m. lapkritį iškėlė didelį klaustuką dėl užsienio karinių kontingentų pasilikimo Rusijos teritorijoje tikslingumo, o 1919 m. vasarą ir rudenį pralaimėjus baltųjų Kolčiako ir Denikino armijoms, ši užsienio pajėgų viešnagė tapo tiesiog beprasmiška.

Vašingtonas, Londonas ir Paryžius pradėjo palaipsniui atitraukti savo karius, o Tokijas, priešingai, pradėjo didinti savo karinį buvimą regione. 1920 m. pradžioje japonų karių skaičius Rusijoje viršijo 100 000 karių.

Po baltųjų judėjimo pralaimėjimo Rytų Rusijoje Raudonoji armija tiesiogiai susidūrė su Japonijos kariuomene. Tačiau kadangi tuo metu sovietų valdžia nebuvo pasirengusi didelio masto atviram karui su Japonija, 1920 m. vasario mėn. Leninas pasiūlė sukurti buferinę valstybę šalies rytuose – Tolimųjų Rytų Respubliką (kuri buvo įkurta 1920 m. balandžio 6 d.)

Nuolatinių susirėmimų su vietiniais partizanais išvargintiems japonams, kuriems reikėjo atsikvėpti, pasiūlymas buvo visai priimtinas. Be to, Tokijas tikėjosi Tolimųjų Rytų Respubliką paversti savo protektoratu.

Šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti. Tolimųjų Rytų Respubliką beveik visiškai kontroliavo Maskva, o jos Liaudies revoliucinė armija galutinai nugalėjo Baltosios gvardijos pajėgas Tolimuosiuose Rytuose. Tuo pat metu Japonijos kontroliuojamose Rusijos teritorijose sukurtos marionetinės vyriausybės pasirodė neperspektyvios. Be to, Tokijas patyrė stiprų diplomatinį spaudimą iš JAV, kurios nenorėjo, kad jos Ramiojo vandenyno geopolitinis varžovas sustiprintų savo pozicijas.

Galų gale Tekančios saulės žemė pradėjo palaipsniui prarasti savo pozicijas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Paskutiniai japonų kariai iš Vladivostoko išvyko 1922 m. spalio 25 d., o jau lapkritį Tolimųjų Rytų Respublika tapo Sovietų Rusijos dalimi. Japonai išsaugojo kontrolę tik šiaurės Sachaline, tačiau 1925 m. po ilgų ir sunkių derybų su Sovietų Sąjunga buvo priversti atsisakyti ir jo.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (2)