Egidijus Papečkys. Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Tavo mastymas tolyn nuvaziavo i nematomus tolius ir neatitinka destytojo isvadu. Ir jeigu tau liudijimai ir dokumentai yra stereotipai tai nezinau.

Taip, nes jie turi smegeneliu, o ne kaip su tokiom deformuotom antanas niedzinskas ir visi kiti klaunai... Bent, kas turi bizni maziau vogs is lovio. Na nebent jei kie no nors statytinis, tai gal atkata atidavineja. Bet uztenka ir savu 140 veltedziu, gaila, kad dar ne visi kgb'istiniai sunys issipjove, aj dabar uztenka gandu kad su kazkuo buvai susitikes, vat kaip viskas elementareja Beje, apie lietuvos isdavima, jau musiskieji pardave Toki kaip kubiliu zinai ? Kiek jis pardave ir kam padarve uz grasius... Is tikruju prie ruso buvo geriau, mat tada negalejai pavogti visos zemes ar fabriko, o dabar tai padaroma, vos ne keliu pirstu pajudinimu ir tu paciu musiskiu. Taip kad apie kokia cia meile tevynei galime sneketi ir kas mus isdave pirmiau ? MAtai, dar yra tokia patarle: laikyk draugus arti, o priesus dar arciau. Bet kai ir draugai priesai - tad kas belieka ? ZInoma, kubiliu kazkas uzspaude ir pradejo ciulbeti apie ekonomini pagerejima ir pamirsti praejusi kosmara O kai dar sioje ziopoje sedesim keleta meteliu. Nieko kito nelieka kaip galvoti apie uzsieni. Pakolkas dar lietuvoje esu, jei ka.

O nori pasakysiu vieną vietą Vilniuje, kurioje ant sienos užrašyta "Didžiuojuosi kad esu lietuvis". Žodis lietuvis negrabiai užbrauktas ir užrašyta "loxas". Ar ne tu ten pasidarbavai? Ar gal koks tavo draugas?;) Šiaip kadangi manęs nepažįsti, tai neprognozuok mano ateities. Manau, esu pasirūpinęs finansine nepriklausomybe.

Zinoma, kad nepazystu. Bet jei esi apsirupines tai tau gerai, tik be taves kiek dar yra lietuvoje zmoniu ?

Kiekvienas gauna galvą, rankas ir kojas, kad savimi pasirūpintų. Jeigu pas mus Lietuvoje šiuo metu sąlygos sunkios, tai nereiškia, kad neįmanoma. Yra ką dirbti ir kur dirbti tik noro reikia. Daugybei žmonių siūliau darbą, bet nedaugelis jo norėjo.

Taigi, labai teisingai pastebejai. Tik dabar lietuviai isigudrino kam dirbti, jei moka pasalpa. Gaila, kad daugelis nemasto ko tai reikalaudami is valdzios ypac kvaili pencininkai ir mokytojai. Is tikruju mes patys sau turetume apsirupinti, bet kad valstybeje irgi nedurniai sedi prisigalvot ivairiu tipo mokesciu ar kitokio popierizmo, uztat cia turetume eiti isvien pries sita korupcija, tik zinoma ne langu dauzyt, kas velgi is musu paciu kiseniu uz sudejima bus sumoketa .

Nu va atrodo pradedam suprast vienas kitą. Bet vėlgi kodėl problemos, kurias išvardinai tau sukelia tokią neapykantą Lietuvai ir lietuviams? Labai daug sąžiningai dirbančių žmonių ir einam link to, kad tokių daugės, nes kitaip ir būti negalės. Mes esam dar labai jauna valstybė, tad viskas kas dabar vyksta pas mus privalės būti tvarkoma ir bus sutvarkyta. Juk ir tu nori, kad būtų ir aš noriu ir visi nori. Ne taip lengva ir paprasta tiesiog.

Lietuvoje kolektyvizacija iš esmės baigta per 3 metus, Rusijoje tai truko 10 su viršum metų. Latvijoje ir Estijoje irgi apie 3 metus truko kolektyvizacija, bet vis dėl to, kur mažiau žmonių, kur mažesnis pasipriešinimas(rezistencija)? Nemanyčiau jog kolūkio pirmininkų, mokytojų žudymas labai padėjo tautai vienytis... Prasidėjus perestroikai, sukruto visos šalys, tad kažko ypatingo Lietuvoje nematau, didieji mitingai vyko jungiantis ir mūsų kaimynėms. Tad ar čia ne ta pati teorija, kad Lietuva buvo viena pirmųjų, kuri suklibino Berlyno sieną? Beje, aktyviai partizanai veikė tik iki 1949, na gal kokioj apygardoj iki 1950. Taigi, mažai tikėtina jog partizaninis judėjimas ką nors padarė, ypač miestuose.

Kionig, mylėk Lietuvą už tai, kad čia gali pragyventi, krizės metu bent jau išgyventi. Jei esi labiau kvalifikuotas, gali gauti padorę algą, o sulaukęs pensinio amžiaus - pensiją. Taip, daug žmonių gyvena neturtingai, gal net kenčia skurdą, bet pasidomėk kaip gyvena trečiojo pasaulio šalių žmonės, tada suprasi, kad Lietuvoje gyvenimas yra sąlyginai geras. O dėlto, ką bendro turi meilė Tėvynei ir meilė šeimai, tai ir Tėvynė, ir šeima yra tradicinės vertybės, laibai brangios kiekvienam žmogui, todėl jeigu tu nemyli Tėvynės, gal nemyli ir savo šeimos. Arns, tarp partizanų buvo ne tiek kariškių kiek mokytojų, ir jų agresija buvo nukreipta prieš okupantus, o ne prieš paprastus Lietuvos žmones. Be to, kaip yra rašęs Virginijus Savukynas: "be partizanų pasipriešinimo mes būtume tik tauta, kuri savo noru prisijungė prie Sovietų Sąjungos" (citata netiksli).

Neapykanta Lietuvai perdaug bendrai ivardyjai, siaip didziule neapykanta valdziai. O del ko tai savaime aisku. O kodel lietuviams, netgi gana sunku aprasyt ju charakteri apskritai, nors galima pasakyti vienu sakiniu: kur du lietuviai - ten ir peilis prie gerkles. Paskaicius "mokslas ir gyvenimas" zurnalus atrodo Lietuva tikrai gali kazka tokio tureti, bet ne, kam viso to reikia ? Kai vadybininkai stampuojami tukstanciais tai ta ir turime dabar. Ir dar kai krepsinis ir alaus butelis - pagrindinis tikejimas, tai kiek nuejome dabar su tai ? 20 metu kaip jau nera mazai, kad ir jauna, bet matomos tendencijos nieko gero nezada. Viskas tvarkoma, o gal apsimetinejama, kad tvarkoma ? Gaila, kad musu nepaliete tokia krize kaip latviu, tada butu proga padaryti sanitarine diena ir vel viska is naujo pergalvoti, bet mum tikriausiai klius nedidele lito devalvacija. Tik gaila tas senu irstvu nesugriaus is pamatu. Beje, dar mano neapykanta, kurie gyvena praeitimi, tai visi tie, kurie raso tokius straipsnius, ar galejo ar ne ir vaziuojam... iki kol susikerta vienai ar kitai prijauncianciai zmoniu grupiu interesai ir tada begalinis offtopas skaiciuojant kas turejo daugiau kulku. KOKIA is viso to nauda ? Zinoma, nesiulau visiskai spjauti i istorija, bet jau geriau jie galvotu ir skatintu kitus kaip pasipriesinti valdziai, o ir kazkaip dar to niekas nesugalvojo, be langu dauzymo. Uztat tokia tendencija, kad Lietuva liks - bet joje lietuviu nebeliks.

Pritariu, kad tai vertybes, deja as realistas

Lietuva, o ne kitos šalys sudarė sąlygas tau ir tave tėvui baigti mokslus. Ir sudarė sąlygas tavo tėvui gauti darbą. Tiesa, gyvenimas Lietuvoje ir jos valdžia tikrai ne dovanėlė, bet reikia džiaugtis tuo ką turi.

jei visi galvotu tai kaip tu, tada nieks niekada nepasikeistų. logic fail.

Priešintis? Tai gi pats išrinkai. Jei kas nors nepatinka, gali kaltinti tik save ir likusią tautos dalį. Reikia rinkti tuos, kurie tavo pažiūras atstovaus, o ne tuos, kurie pigios dešros, ar agurkų pasiūlys. Ir tik nepradėk aiškinti, kad "nesvarbu, ką išrinksi - vis tiek vagys". Jei taip manai, tai net neverta toliau tęsti diskusijos. O tas "Lietuva liks - bet joje lietuviu nebeliks" per daug bukai skamba.

O ką daryt, jei nėra iš ko rinktis? Jei tarkim nėra nė vieno politiko, kuris gali atstovaut žmonių interesus, ką tada? Suagituot 3 milijonus, kad nė vienas nenueitų balsuot?

O kas kaltas? Politikoj šmėžuoja vien tie patys veidai,tik skirtumas tas kad kas ketverius metus keičiasi pusės tarp valdančiųjų ir opozicijos.Yra ne tokių žinomų žmonių kurie gal nevagia bet nuolatos renkam pagal televiziją,kuo daugiau matom tuo daugiau pasitikim,kad ir Antanas su Žilinsku pateko kurie ne tik kad neraukia politikoj bet ir šiaip "savotiški" žmonės ,o kažko naujo bijom.

Aš nesakau, kad nereikia siekt geresnio gyvenimo. Tiesiog sakiau, kad reikia vertinti tai ką turi, pasaulyje nes yra šalių, kur žmonės nei tokio gyvenimo kaip Lietuvoje negali susikuti. Manau, sveikas optimizmas mums visiems būtų į naudą. ACHMABINEDZADAI, manau, kad dėlto, kad lietuviai išsirenka prastesnę valdžią nei norėtų kaltas žmonių neišprusimas: jie neišmano apie ekonomiką, teisę ir kitas valstybei svarbias sritis. Todėl bet kuris populistas, pakritikavęs būtinus, bet skausmingus ir dėlto nepopuliarius valdžios sprendimus gali tikėtis per artimiausius rinkimus būti išrinktas į valdžią. Kitaip sakant, pasinaudoti rinkėjais. Valstybė, inteligentai ir visuomenninės organizacijos privalo šviesti paprastus žmones, kelti jų sąmoningumą ir išprusimą. Priešingu atveju, lietuviai ir toliaus į valdžią rinks vidutinybes, o asmenybės arba bus niekinamos už savo toliaregiškus ir nepopuliarius sprendimus, arba nepateks į valdžią. Yra ir kitas kelias: laisvoje Lietuvoje gimę ir užaugę žmonės bus sąžiningesni ir kai jų skaičius valdžioje, o pirmiausia visuomenėje, pasieks "kritinę masę" valdžia iš esmės imsis spręsti šalies problemas. Tačiau šis kelias ilgas ir skausmingas. Be to, net laisvai mastanti visuomenė nebūtinai turės pakankamai kompetencijos, kad sugebėtų atskirti gerus sprendimus nuo populistinių. TAIGI, MANAU, KAD VISAPUSIŠKAS IR VISUOTINIS ŠVIETIMAS, KURIO DABAR PRAKTIŠKAI NĖRA, YRA BŪTINAS.

Taip kad visi liekame prie savo poziciju, kas kam geriau, tas ta ir renkasi. Uzteks cia to runkelisko offtopo

Kalbėk tiesiai šviesiai, kada atsiras protingų žmonių, tada Lietuva žengs žingsnelį į priekį. Tokios periodizacijos kaip "laisva Lietuva", "nuo šio šimtmečio" ir pan, yra niekinės.

Tų periodizacijų aš nevartojau. Norėjau pasakyti, kad bus pakankamai IŠPRUSUSIŲ žmonių (o jie iš niekur NEATSIRANDA - išprususių žmonių visuomenė kuriama vykdant jos švietimą) tada Lietuvoje prasidės konstruktyvios visų gyvenimo sričių reformos ir tik tada pagerės žmonių gyvenimas tiek materialine, tiek (ypač) žmogaus teisių prasme.