Būtis, I dalis. Stephen Hawking: „Iš kur mes?“

kuriami taip, kad analitinė jų strategija būtų kuo sudėtingesnė. Niekas pasaulyje nežino universalios strategijos, kaip 100% laimėti, nes ją atradus žaidimas netektų prasmės, taptų lenktynėmis. Tuo tarpu, fizikoje mes tikimės, kad Visatos esminės formulės yra labai paprastos, ir kad tėra keletas bazinių dėsnių, iš kurių išplaukia visa sudėtinga realybė, ir netgi, kad tie dėsniai kažkokiu būdu implikuoja savęs pačių egzistavimo būtinybę.

Matau prieštaravimą: iš vienos pusės: “Visatos dėsnius prognozuoti ir valdyti absoliučiai tiksliai gali tik protas, didesnis už pačią Visatą...” iš kitos: “Tuo tarpu, fizikoje mes tikimės, kad Visatos esminės formulės yra labai paprastos, ir kad tėra keletas bazinių dėsnių, iš kurių išplaukia visa sudėtinga realybė, ir netgi, kad tie dėsniai kažkokiu būdu implikuoja savęs pačių egzistavimo būtinybę.” Labai paprastiem dėsniam pažinti reikia be galo didelio proto? Planko ilgiai nelabai domina dėl neturėjimo ką pasiūlyti eksperimentui. Mano euristikos ir formavosi narpliojant esamus eksperimentus, o ne mąstant apie teorijų estetiką. Teorijos estetika visai man svetimas reikalas, tik didinantis mąstymo inerciją. Buvo darytas toks eksperimentas: Dviem grupėm studentų buvo parodyta ta pati nuotrauka. Vieniem pasakyta kad tai garbingas mokslo žmogus, kitai, kad nusikaltėlis ir paprašė iš nuotraukos jį apibūdinti detaliau. Pirmieji kiekvienoj raukšlelėj įžiūrėjo “proto vingius” ir kitas teigiamas savybes, kiti “surado”, kad tai labai klastingas, piktas žmogus apie ką ir sako kiekvienas veido vingis. Išvada: belekuri matematinė konstrukcija gali būti išreklamuota kaip „graži“

subjektyviai paprastesnės - lengviau suskaičiuoti ir pastebėti klaidas. Apskritai, ką čia blevyzgojam apie formulių paprastumą? Vien tam, kad pilstytume iš tuščio į kiaurą? Ar pamiršai, ką mokykloje reiškė "suprastinti"?

Sutinku Šiaip aš paskutiniam poste rašiau apie grožį. Apie paprastumą ankščiau rašiau. Vienas kitam nelygu. Tai gi niekur nerašiau, kad Niutono mechanika geriau už SRT. Pamiršo Niutonas apie sąveikos greitį pagalvot. Tas tai taip. Einšteinas pagalvojo ir savotiškai sumodeliavo. Labai daug gerų grafikų sugeneravo. Bet yra niuansai. Neviską jis pats sugalvojo kas jam priskiriama. Ir yra siauresnės taikymo ribos nei manoma. Ginčą už tų ribų gali išspręsti tik eksperimentas. Kad ir mano aprašytas su laikrodžiais ant strypo. Nors kito sunku ir sugalvoti, nebent jau minėtas seniau su atominių laikrodžių leistis gilyn. Šiaip ne reliatyvistai sako, kad atominis laikrodis ir yra pats tiksliausias eterio greičio matuoklis. Na lėčiau eina reiškia greičiau juda eterio atžvilgiu. Bet tai dar reikia įrodyti. Tą ir galėtų padaryti du ypač stabilūs laikrodžiai ant strypo. Jei dar ne iki galo paaiškinau tokios schemos privalumus tai esmė yra tame, kad jų nereikia sinchronizuoti ir apeinama gudriojo Einšteino sugalvota sinchronizavimo procedūra. O ji (ta procedūra) naudojama kad ir visose GPS, todėl visur matuojamas suminis laikas pirmyn atgal, o tada gravitacijos atveju sutampa su BRT. Tikslesnis rezultatas buvo gautas leidžiant lazerio spindulį į Mėnulį. Net juokinga buvo skaityt kaip rimti profesoriai kritikavo eksperimento autorių nematydami, kad rezultatas kaip tik ir sutapo su BRT numatymu. (Buvo kritikuojama iš SRT pozicijų) Bet tai sutampa ir su mano numatymais. Pradžioj apsidžiaugiau, tipo pagaliau įrodymas, bet vėliau supratau, kad ir BRT tą patį numato. Na, bet su tais laikrodžiais ant strypo rezultatų numatymai tikrai skiriasi.

Kažkaip paprastumo klausimas sudomino Na tarkim panagrinėkim tokią formulę: dv = dE/p, kur dv - kūno greičio pokitis, dE - gautos energijos kiekis (labai mažas) p = mv, nereliatyvistinis impulsas Kažkas kritikavo eterio idėją tokiu argumentu: kodėl kūnas negalėtų viršyti c. Labai paprasta. Tarkim turim dalelę X kuri juda Žemės atžvilgiu. Tarkim bandome ją pagreitinti siusdami šviesos ar kokius kitokius sąveikos kvantus, kurių energija lygi E_q. Tačiau dėl besivejančio kvanto raudonojo poslinkio dalelė X gaus mažesnę energiją. Jei kvantas judės ta pačia kryptim, tai dE = E_q * (1-v/c) Taigi niekaip nepavyks viršyti šviesos greičio, nes dalelė X gaus vis mažesnes energijos porcijas, kurias galėtų transformuoti į greitį. Bendru atveju dE = E_q * D, kur D Doplerio efekto koeficientas. Labai įdomus atvejas yra kai sąveikos dalelės ateina statmenai X judėjimo krypčiai. Tada D = ( 1 - v^2/c^2 )^( 1/2 ) Tai manau atitinka reliatyvistines formules. Bent jau dalelių greitintuvą būtų galima teisingai suprojektuoti nežinant SRT. Jei manai, kad ne, tai kodėl?

Nereliatyvumas - kinetinė energija. Ar gali būti, kad kinetinė energija nevisai lygi tai formulei kurią siūlo reliatyvumo teorija. Pagal ją E_kinetinė = mc^2*( (1-v^2/c^2)^(-1/2) -1 )...................(1) http://lt.wikipedia.org/wiki/Kinetin%C4%97_energija Pagal mano paskutinį postą, jei hipotezė teisinga, kinetinę energiją būtų galima surasti panaudojus minėtą lygti dv = dE/p.................................(2) kaip minėjau dE čia gauta energija (ateinanti energija skaičiuojant judančios dalelės X atžvilgiu). Tada pilna energija kurią išspinduliavo kvantų šaltinis lygi dE_pilna = dE/(1-v/c).......................(3) Jei neturėsim energijos šiluminių ar kitokių nuostolių tai galima sakyti, kad dE_kinetinė = dE_pilna.................(4) (t.y. kiek šaltinis išspinduliavo kvantų, kad dalelė X pasiektų greitį v tiek ir turėsime kinetinės energijos stebėtojo atžvilgiu) Dabar antrą lygtį galima užrašyti taip: dv = dE_kinetinė*(1-v/c) / m*v...................(5) iš čia dE_kinetinė = m*v*dv / (1-v/c).............(6) Suintegravus gauname nereliatyvistinę, eterio hipotezės pagrindu išvestą kinetinę energiją. Aš nežinau kaip integruoti tokį reiškinį, ( gal padėtum?) tačiau visada galima nubraižyti grafiką. c ir m paėmiau lygius 1 ir palyginau reiškinius (1) ir (6) atimdamas vieną iš kito. (http://www.wolframalpha.com/input/?i=%281-x^2%29^%28-1%2F2%29-1+-+integrate+%28+x%2F%281-x%29+%29dx) Kaip matosi visame greičių diapazone nuo 0 iki 1 (tai yra iki c) abu reiškiniai beveik nesiskiria! (T.y. skirtumas beveik lygus 0)

Beje pilna sinchrotroninė radiacija http://en.wikipedia.org/wiki/Synchrotron_radiation taip pat gerai išsiveda iš eterio pozicijų Žiūrim grafiką: (http://www.wolframalpha.com/input/?i=in ... x%2F%281-x^2%29^%281%2F2%29+%29dx+-+x^4) Integralas atitinka radiaciją eteryje, o x^4 atitinka dabartines teorijos Larmoro formulę http://en.wikipedia.org/wiki/Larmor_for ... ralisation (tai yra pagal ją radijacija didėja proporcingai v^4) Iš vieno atėmiau kitą ir kaip matome grafike skirtumas beveik lygus 0.