Ar mokslas pajėgus įrodyti, kad Dievas neegzistuoja?

kas cia per klausimas? nuo kada reik irodinet kas neegzistuoja ? Irodykit, kad egzistuoja

As uz sita versija Bet cia neatsakymas i straipsnio tema, nebent atsako i kaikuriuos svarbius egzistavimo klausimus ir tai tik hipotetiskai. Daugiau nesiplesiu nes nevienoj temoj jau aptarem situos klausimus.

Ar mokslas pajėgus įrodyti, kad skraidantis spaghetti monstras neegzistuoja?

Jeigu Dievas, kaip teigia Bažnyčia (?) yra už žmogaus pažinimo ribų, tai kam dar kelti klausimą ar gali įrodyti egzistavimą/neegzistavimą? Atsakymas visada bus ne.

Tik tu taip supratai- tykinčiui nesvarbu, kur jis slepiasi, kur gyvena, jam svarbu, kad jis egzistuoja ir tikintis papuls į dangu (po mirties). Tikintis bijo- todėl ir tyki, žmogui reikia kažko daugiau- todėl ir tiki. Man ir tau nereikia- mes netikim

Siuo metu fizikai tik neturi jokiu teoriju kur ir kaip egzistavo fizikos desniai (mazuma fizikų visuomenės dalis, tarp kurių ir Sean Caroll, nuomone, fizikos dėsniai yra žmonių sukurti aprasyti stebimų fizikinių procesų dėsningumams), kurie nuvo reikalingi, kad atsirastų Multivisata, nes pagal dabartinį žmonijos supratimą, jie turėjo egzistuoti dar nesant erdvėlaikiui. Jeigu būčiau tykintis, tai man glaėtų būtų argumentas, kad mokslas vis dar ne visiškai viską gali paaiškinti ir tuo labiau įrodyti, kad Dievo nėra...

Dievo, kaip kūrėjo, greit bus atsisakyta, nes čia pasidarbuos mokslas. Kita vertus, žmones bus labai sunku išgydyti nuo dievybių, nes jos yra mūsų kultūros evoliucijos dalis.

Geriausia apie tai pasakė Ch. Hitchens:

- tikėjimas panašus į hipotezę, o Dievo hipotezę "netyčia" patvirtina pats mokslininkas, sakydamas: "ateis toks laikas ir mokslas žinos visą Visatą", taigi galės sukurti naują, kurios gyventojams vėl bus neaišku iš kur jie atsirado..

Nors negaleciau save vadinti tikinciu, bet pripazinkim kad ir kaip sakysim kad esame realistai, bet kai nuo mazens yra kisama i galva kad yra dievas, buvo taip ir taip... Pasaka tampa per ilgus metus vos ne tikrove. Aisku gal ir buvo kazkada ten toks zmogelis Jezus, bet neaisku kas is tikro ten buvo ar nebuvo ir kas vyko/nevyko... Bet vistiek to Dievo prisireikia kartais kad padetu trumpam Aisku zinome kazkiek kaip ten kuresi zeme, gyvybe, visata ir pan. bet pripazinkim yra daug dalyku/reiskiniu (nekalbu apie NSO...) kuriu nepaaiskins nei mokslas nei kiti. Kas ten zino gal pries tuos 2k metu buvo kokia evoliucijos anomalija.. Tikiu kad kuo toliau tuo mokslas pateiks daugiau faktu apie visa ko pradzia, vystymasi, bet ir tikiu kad atsiras ir nauju religiju kurie gal net perims tolimesneje ateityje ir dabartinias pop religijas.

Skaitant straipsnį, vėliau ir komentarus susidarė vienas įspūdis, kad žmonės tiek čia, tiek gatvėse, tiek savo galvose numeta "dievo" klausimą mokslui, palieka mokslo atsakomybei sutvarkyti šią dilemą, kuri vis dažniau kiekvienam besilavinančiam individui kyla. Nors toks atsakomybės perleidimas yra iš mažos dalies teisingas, bet tikroji atsakomybė tenka ne mokslui, ne religijai, bet nepalyginamai labiau kiekvieno asmeniškam ir visuotiniam turi atsakingai nuspręsti, kad jam "dievo" teikiamų lengvų ir paprastų atsakymų nebereikia, kad pilnavertiškai etiškai, morališkai ir prasmingai gyventi. Taip pat, jeigu jau išsivystė vienas kuris iki tokio lygmens, kad jau yra pasiruošęs ir gali pats pasirinkti lipti į sekantį laiptelį, tas sekantis laiptas skatina suvokti, kad ne visi vienodai greitai vystosi ir auga, kad ne visi dar gali įvalgyti tą sąmoningumą kaip tamstos, ir kad tamsta privalo nestumti ir nesmerkti tų mažiau pažengusių, privalo suvokti, kad ne visiems dar laikas, ir kad jo pažangumas nėra pasipuikuotinas prieš atsilikusius. Toks pažengęs gali labai gražiai ieškoti sau pažangesnės draugijos, joje toliau tobulėti, o likusiems geranoriškai padėti pasiekti aukštesnį sąmoningumą. Čia nėra dar vienas pasaulinės taikos lia lia lia, kad visi sėdėkim apsipūtę ir kaifuokime kartu. Tokia pažanga reikalauja nemažai tikro pažangumo ir sąmoningumo ne vien akademinėje srityje. Reikalauja ir asmenybės rimtumo, charakterio, atsakomybės ir pasiryžimo priklausyti nuo sunkesnių savo asmeniškų bei visuomenės sąmoningų pasirinkimų, kurių nebepakiša joks "dievas". Jei kam atrodys svarbu mano aplinkybės, kuriose pasirašė šitas tekstukas, tai šios mintys yra asmeniškai mano paties, esu bedarbis, 23 metų senumo, domiuosi mokslo ir technologijų siūlomomis galimybėmis, reguliariai einu į krikščionišką bažnyčią (ne melstis ar garbinti), žolės nerūkau, nieko nerūkau ir nevartoju. Juokimasis iš šių išsakytų minčių nebus nei įžeidus, nei keliantis gailestį besijuokiančio atžvilgiu. Ir neglostys savigarbos, kai kada nors ateity besijuokiantis supras ir sakys, kad buvau teisus. Bet bus džiugu, kad dar bent vienas atsipeikėjo

Neskaičiau straipsnio. Tingiu, ir esu įsitikinęs, jog nieko naujo neperskaitysiu. Tiesiog pavadinimas užkniso juodai. Skamba, lyg mokslo tikslas būtų įrodyti, kad dievas neegzistuoja. NE NE NE! Mokslas neturi tikslo kažką įrodyti; tikslas yra išsiaiškinti, kaip ištikro kas nors yra, įrodymas lieka tik kaip to pasekmė! (ar bent jau kažkas panašaus... jesus <.<) Galėjo suformuluoti bent jau "ar pajėgus paneigti arba patvirtinti". <.< /rant over

nebuvo,nera ir nebus jokio dievo. ka jus svaigstat su tuo dievu

Niekad nepagalvojai , kad kūrėjas ir jo kūrinys gali būti vienas ir tas pats t.y. vienis. Žmonėms į galva yra labai stipriai įkalta krikščioniškoji dievo koncepcija. Kur tik koks straipsnis apie dievą, ateizmas vs teizmas visur pezama apie vieną ir tą patį Biblijinį dievą. Vat sukūrė žydai tūpą dievo koncepciją, praplovė smegenis ir dabar verda ginčiai dėl niekų. O kuo mokslas man gali padėti? Mane domina tik vienas klausimas - pradžių pradžia. Visi atsakymai, mano supratimu, būtent čia ir slypi. Man neįdomu kas buvo tarp pradžios ir šio momento, ar tai didysis sprogimas, infliacija, visatos ir gyvybės evoliucija ar visokie pezalai apie stygų teoriją, kuri neturi nė menkiausio ekperimentinio patvirtinimo ir t.t. Nežinodami pačios pradžios negalime teisingai interpetuoti po to sekusių įvykių. Kaip ir kas vyko gal ir galime nustatyti, bet kokia visa to prasmė, nežinodami pradžios, vargu ar galime teisingai suvokti. Oi bando nusiplauti visokiais paaiškinimais apie multivisatas, burbuliukai sproginėja, naujos visatos su savitais dėsniais pyrst ir gimsta iš kvantinių fluktuacijų, pam param param...O kas pieš tai? Tokiais atsakymais vargu ar būtų labai nustebinti Antikos laikų filosofai. Du tūkstančiai metų praėjo, o postūmio nelabai yra.

Na pasaulį aš daugiau ar mažiau ir suvokiu, kaip vieną nedalomą visumą, bet tai labiau filosofija, o ne kasdienybė, kurioj tenka gyvent.

. IMHO mokslas ir yra religija tik gal netokia jau tradicinė Ateities kartos gal net juoksis iš šiandieninių mokslinių dogmų, o gal iš viso nieko nėra jokiu fizikiniu dėsniu it's a game or illusion

"numeta Divo klausimą mokslui" Pataisyčiau tiksliesiems moklams. Yra dar psichologija, filosofija ir pan. soc. mokslai. Nei vienas fizikas dar nepaaiškino (moksliniais įrodymais) kodėl žmonės tiki/netiki Dievu. P.S. esu visiškas eretikas. Bet su tolerancija tikintiems. Visko gali būti ))))

Pagal ką tu čia juos sulyginai?

Mano nuomone, kazkokius desnius ar reiskinius nurasyti dievybei tai paprasciausias budas neieskoti atsakymu ir sakyti,kad taip turi buti ir jus nesukit galvos... het manau pirmiausia reikia apibrezti, kas turetu tas dievas buti... Nes besisvaistant savokom betka galima laikyti dievisku isikisimu