Japonija aptiko milžiniškas retųjų žemių elementų sankaupas, kurių pasauliui pakaks ne vienam šimtmečiui (4)
Tyrėjai prie Japonijos krantų aptiko retųjų žemių elementų mineralų sankaupą, kuri galės patenkinti pasaulio poreikius daug amžių. Tai gali pakeisti pasaulio ekonomiką.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antradienį Nature žurnale publikuotas tyrimas rodo, kas telkinyje yra 16 milijonų tonų vertingų metalų.
Retųjų žemių metalai naudojami visur, nuo išmaniųjų telefonų iki elektromobilių. Kaip rodo pavadinimas, šiuose mineraluose yra vienas arba daugiau iš 17-os metalinių retųjų žemių elementų (pažįstantiems periodinę elementų sistemą, jie yra antroje eilutėje nuo apačios, pradedant ceriu ir baigiant luteciu – lantanoidai).
Pavadinimas kiek klaidinantis, nes šių elementų Žemės plutoje yra daug, bet paprastai jie būna plačiai pasklidę. Todėl retai pavyksta rasti bent kiek reikšmingesnį šių elementų kiekį mineralų pavidalu, rašoma USGS.
Dabar tėra kelios vietos, kur šiuos elementus ekonomiškai apsimoka išgauti – jų gavyba paprastai būna brangi.
Didžiąją šių mineralų dalį jau daug metų tiekia Kinija. Dėl to Japonija – stambus elektronikos gamintojas – priverstas taikytis su jo kaimyno diktuojamomis kainomis.
Naujas atradimas gali pakeisti pasaulio ekonomiką
Naujai atrasto telkinio pakaks „tiekti šiuos metalus pasauliui, galima sakyti, be galo,“ rašė tyrimo autoriai.
Telkinyje esantis itris pasaulinę paklausą patenkintų 780 metų, disprozis – 730 metų, europis – 620 metų, o terbis –420 metų.
Telkinys yra šalia Minamitori salos, maždaug už 1 850 km į pietryčius nuo Tokijo. Kadangi jis Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, šaliai priklauso visos teisės į šį išteklių.
„Tai keičia žaidimo taisykles Japonijai,“ The Wall Street Journal sakė Jackas Liftonas, rinkos tyrimo firmos Technology Metals Research įkūrėjas ir vadovas.
„Šių išteklių išgavimo lenktynės jau įsibėgėja.“
Savo lantanoidų išteklių Japonija pradėjo ieškoti, kai Kinija apribojo šių medžiagų tiekimą dėl vykstančio ginčo dėl salų, kurias abui šalys vadina savomis, 2014 metais pranešė Reuters.
Anksčiau Kinija sumažino savo lantanoidų eksporto kvotas 2010 metais, padidindama kainas 10 procentų, rašo The Journal. Kinija buvo priversta padidinti mineralų eksportą po to, kai ginčą ėmėsi spręsti Pasaulio prekybos organizacija.
Retųjų žemių mineralus gali formuoti vulkaninis aktyvumas, bet daug mūsų planetos mineralų susiformavo iš supernovų sprogimų, dar prieš atsirandant Žemei.
Kai Žemė susiformavo, mineralai buvo įkalinti giliausiuose mantijos sluoksniuose – po pluta esančiame Žemės sluoksnyje.
Tektoniniams judesiams judinant mantiją, retųjų žemių mineralai atsidūrė arčiau paviršiaus.
Milijonus metų uolienas ardę erozijos procesai paskleidė retuosius mineralus po visą planetą.
Vienintelis dalykas, sulaikantis Japoniją nuo naujai atrastų išteklių panaudojimo dominavimui pasaulinėje retųjų žemių mineralų rinkoje – su jų išgavimu susiję iššūkiai.
Procesas brangus, todėl reikia daugiau tyrimų, kad būtų nustatytas pigiausi metodai, The Journal sakė Yutaro Takaya, pagrindinis straipsnio autorius.
Retųjų žemių mineralai tikriausiai dar ilgai liks vienų iš sparčiausiai augančių globalios technologijų ekonomikos sektorių stuburu.
Dabar Japonija gali kontroliuoti didelę pasaulinės pasiūlos dalį, ir diktuoti tokioms elektroniką gaminančioms šalims, kaip Kinija ir JAV mineralų pirkimo sąlygas.
Jeremy Berke
Business Insider
www.sciencealert.com