Nepatikėsite, kaip iki žaibolaidžių sukūrimo žmonės saugojosi nuo žaibų (2)
Benjaminas Franklinas – Amerikos visuomenei neabejotinai nusipelnęs politikas, padėjęs išsivaduoti nuo priklausomybės Didžiajai Britanijai. Tačiau šiam visuomenės veikėjui galime dėkoti ir už žaibolaidį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1752 m. B. Franklinas domėjosi naujai atrasta elektra. Stebėdamas gamtą, mokslininkas iškėlė mintį, kad ir žaibas yra elektros iškrova. Norėdamas tuo įsitikinti, B. Franklinas audringą naktį pakėlė į dangų aitvarą ir stebėjo, ar į jį trenkusi perkūnijos elektra nutekės vieline aitvaro virvute žemyn.
Nors pats išradėjas rankose laikė ne vielinę virvelę, o elektrai nepralaidžią šilko juostą, tai buvo išskirtinai pavojingas ir rizikingas bandymas. Eksperimentas pasitvirtino – į aitvarą trenkus žaibui, elektra nutekėjo vieline virvute ir iš jos gale buvusio rakto pasipylė kibirkštys. Taip B. Franklinas išrado žaibolaidį – storą metalo strypą, kuriuo tekėdama elektra beveik neišskiria šilumos.
Iki tol nuo perkūnijos gynęsi prietarais ir skambančiais bažnyčių varpais, žmonės prisijaukino žaibolaidį. Netrukus žaibolaidžiais apsaugoti visi aukšti visuomeniniai pastatai. Beje, kasmet į „Empire State Building“ pastatą Niujorke žaibas trenkia apie 100 kartų!
