Placebo ir nocebo efektų tyrimų pionierius Fabrizio Benedetti iš Turino universiteto medicinos mokyklos Italijoje, tokioms išvadoms pritaria – „Crum darbas labai įdomus ir jos požiūris į sveikatą svarbus tiek medicininiu, tiek psichologiniu požiūriu“. Jis pabrėžia, kad reikia būti itin atsargiems, atsimenant daugybę veikiančių faktorių, bet teigia, kad iš šių tyrimų galime daug sužinoti apie proto ir kūno ryšio „veikimo mechanizmus, implikacijas ir pritaikymą“.

Crum užfiksavo daug kitų būdų, kaip mūsų nusiteikimas gali kenkti sveikatai. Pavyzdžiui, nocebo efektas gali paleisti vėjais pastangas atsikratyti viršsvorio, laikantis dietos. 2011 metais Crum savanoriams laboratorijoje pasiūlė pieno kokteilį, ir išmatavo jų „alkio hormono“ – grelino – lygį kraujyje. Paprastai pavalgius jis sumažėja. Nors kokteilis visiems buvo vienodas, kai kuriems buvo pasakyta, kad jis sveikas, tuo tarpu kiti manė, kad tai – nuodėmingas skanėstas. Poveikis buvo stulbinamas. Maniusiųjų, kad gavo mažai kalorijų turintį kokteilį, kraujyje grelino lygis buvo gerokai aukštesnis, todėl jie jautėsi mažiau sotūs.

„Supratimas, kad stresas nebūtinai žaloja, gali padėti kūnui su juo susidoroti”

Grelinas veikia ne vien apetitą. Signalizuodamas maisto stoką, hormonas dar ir sulėtina metabolizmą, skatindamas kūną kaupti riebalus, užuot juos deginus. Evoliuciškai, energijos vartojimo mažinimas, kai išteklių trūksta, yra suprantamas ir pageidaujamas, bet stengiantis atsikratyti antsvorio – bloga naujiena. „Kai žmonės mano valgantys sveikai, sieja tai su alkio jausmu,“ sako Crum. „Ir toks nusiteikimas veikia fiziologinį atsaką.“ Vietoje to ji besilaikantiems dietos rekomenduoja „nusiteikti pasiskanavimui“, ir mėgautis viso valgomo maisto tekstūra ir skoniu.

Crum taip pat tyrė lūkesčių įtaką stresui. Gerai žinoma, kad lėtinis stresas gali sumažinti proto našumą, sukelti kraujospūdį ir pažeisti imuninę sistemą. Bet ar žalingą streso poveikį gali sustiprinti pati streso baimė? Siekdama tai išsiaiškinti, Crum pirma įvertino studentų nusiteikimą, paprašydama juos įvertinti tokius teiginius kaip „patiriamas stresas kenkia mano sveikatai ir gyvybingumui“ ir „patiriamas stresas pagerina mano našumą ir produktyvumą“. Tada liepė parengti trumpą pristatymą. Tokia perspektyva maniusius, kad stresas kenkia, o ne padeda, fiziologiškai paveikė stipriausiai, be viso kito, ir streso hormono kortizolio lygio pokyčiais.

Manoma, kad tokios reakcijos sukelia labiausiai žalojančius streso poveikius. Tačiau nedidelis stresas gali pagerinti sveikatą, be viso kito, paskatindamas būtinų ląstelių augimui hormonų išsiskyrimą. „Visuomenės sveikatos tarnybos akcentuoja streso daromą žalą, bet tai vienpusiška ir sukuria nusiteikimą, kad stresas yra žalojantis, kai tuo tarpu jis iš tiesų turi ir daug teigiamų savybių,“ sako Crum. Be to, tiesiog pats supratimas, kad stresas nebūtinai kenkia, gali padėti mūsų kūnams su juo susidoroti. Pažiūrėjus video apie tai, kaip stresas gali pagerinti susikaupimą ir kūrybingumą, Crum eksperimento dalyviams pasireiškė optimalesnis hormoninis atsakas į stresą, pasižymėjęs vidutiniu kortizolio lygiu ir didesniu augimą skatinančių hormonų lygiu.

Nuolat pavargę?

Stresavimo dėl streso pavojai gali paaiškinti ir kai kuriuos nemigos atvejus. Maždaug ketvirčio žmonių pojūtis, kaip jie miegojo, nekoreliuoja su tuo, kiek jie iš tiesų miegojo, o tai gali turėti rimtų pasekmių. Žmonės, manantys, kad juos kankina nemiga, nors naktinio jų smegenų aktyvumo tyrimai rodo, kad taip nėra, labiausiai rizikuoja patirti tokius simptomus, kaip dienos nuovargis, aukštas kraujospūdis, depresija ir nerimas. Tuo tarpu nesiskundžiantiems „blogiems miegotojams“ šie negeri efektai pasireiškia stebėtinai retai. „Nerimas dėl prasto miego yra stipresnis patogenas už prastą miegą,“ sako šį atradimą padaręs Kenneth Lichstein iš Alabamos universiteto.

Gali būti, kad dėl nuolatinio dienos nuovargio žmonės mano kenčiantys nuo nemigos, o ne nemiga sukelia nuovargį. Bet mažiausiai vienas tyrimas remia idėją, kad bent iš dalies kaltas placebo efektas. Jis parodė, paprasčiausiai privertus dalyvius manyti, kad jie miegojo prastai ar itin giliai, smarkiai paveikė jų kognityvines funkcijas kitą dieną.

Šie atradimai teikia daug priežasčių permąstyti savo nusiteikimus. Bet ko gero provokatyviausias – su senėjimu susijęs tyrimas – duomenys įtikimai rodo, kad neigiamas nusiteikimas gali sutrumpinti gyvenimą dešimtmečiais.

Pirmosios užuominos pasirodė devintojo dešimtmečio pradžioje. Ellen Langer iš Harvardo universiteto – vėliau bendradarbiavusi su Crum viešbučio tvarkytojų tyrime – nuvežė grupę pensinio amžiaus žmonių į vienuolyną New Hampshire ir liepė elgtis taip, lyg jie būtų 22 metais jaunesni. Aplinka buvo dekoruota lyg būtų 1959-ieji – pilna to meto muzikos, filmų, žurnalų ir knygų. Kambariuose nebuvo veidrodžių, tik jaunesnių jų pačių nuotraukos. Vos po penkių dienų pensininkų artritai pasitaisė, laikysena buvo tiesesnė, o mąstymas – matuojamas IQ testais – aštresnis.

Įkvėptos šių tyrimų, ir kiti tyrimai parodė, kad mūsų požiūris iš tiesų gali paveikti kūnų būklę. Žiūrint bendrai, žvelgiantys į senėjimą teigiamai, gyvena 7,5 metų ilgiau už siejančius ją su rezervų išsekimu ir sukriošimu. Negatyvus senėjimo suvokimas ne vien prastos sveikatos rezultatas; jis gali lenkti simptomus netgi 38 metais.

Tiesa, pesimistiškai į senėjimą žvelgiantys žmonės būna mažiau aktyvūs ir rečiau kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas, nei turėtų. Tačiau daug tyrimų rodo, kad vien tai negali paaiškinti poveikio sveikatai. Tad, kas vyksta?

Panašu, kad žmonės, į senėjimą žvelgiantys pro rožinius akinius mažiau reaguoja į stresą ir jiems rečiau išsivysto uždegimas – o tai reiškia, kad jie sensta lėčiau. Becca Levy iš Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos atrado, kad jų telomeros paprastai būna ilgesnės – apsauginiai chromosomų „antgaliai“. O tai sverbu, nes ilgainiui telomeros trumpėja, todėl jos – amžiaus matuokliai. Be to, tokiems žmonėms rečiau išsivysto su Alzheimerio liga siejami smegenų pokyčiai, nei žvelgiantiems į senėjimą neigiamai.

Neigiamas požiūris į amžių – giliai įsišaknijęs. „Žinome, kad jau 3 ar 4 metų amžiaus vaikai būna perėmę savo kultūrinės aplinkos su amžiumi susijusius stereotipus,“ sako Levy. Bet naujausi jos tyrimai rodo, kad požiūris gali būti pakeistas. Viename 61 – 99 metų amžiaus dalyviai žaidė kompiuterinį žaidimą, o ekrane trumpam blykstelėdavo tokie teigiami su amžiumi susijęs žodžiai, kaip „išmintingas“, „subrendęs“ ir „patyręs“. Nors dalyviai sąmoningai šių žodžių nematė, jų požiūris į senėjimą gerokai pagerėjo jau po keturių sesijų, kaip ir fizinė būsena. Nuostabu, kad pagerėjimai, tarp kurių ir didesnis mobilumas, buvo didesni, nei pusę metų užsiėmusių fiziniais pratimais.

„Galimybės pasirinkti geresnį požiūrį suteikiama galia”

Nieko keisto, kad kai kurie tyrėjai skatina rengti kampanijas, nušviečiančias diskriminacijos dėl amžiaus pavojus. „Šių stereotipų žinojimas ir kvestionavimas bei atsparumo jiems ugdymas – puikus įgūdis bet kurio amžiaus žmonėms,“ sako Levy.

Žinoma, teigiamas nusiteikimas nėra panacėja. Bet šie atradimai gali mums visiems padėti gauti daugiau naudos iš mankštos, subalansuotos dietos, atsipalaidavimo ir gero nakties miego. „Svarbu suvokti faktą, kad turime požiūrius ir nusistatymus ir kad jie svarbūs, ir jausti galimybės pasirinkti tinkamą naudingesnį požiūrį teikiamą galią,“ sako Crum.

Komentarai ()