20 tūkstančių litų per mėnesį atlyginimas – realybė ne tik klestinčios bendrovės vadovui, bet ir universiteto dėstytojui. Nors viešojoje erdvėje dažniau girdima apie dėstytojų atlyginimų mažinimus, universitetų atstovai tikina, kad gerų rezultatų pasiekę specialistai uždirba keliolika tūkstančių siekiančias algas, o mažiausiais atlyginimais tenkinasi nenorintys daugiau užsidirbti.

Profsąjunga tikina, kad tūkstantines sumas daugiausia uždirba administracija, sudaranti vos kelis procentus mokslo darbuotojų. „Esame sumodeliavę darbo užmokestį remiant geriausią. 20 tūkst. dar nė vienas nėra gavęs, bet realiai jei sudėtume projektus ir panašiai, jis gal ir galėtų tiek gauti. 10 tūkst. Lt atlyginimą gaunančių profesorių yra“, - DELFI teigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorius prof. Alvydas Pumputis. Pasak A. Pumpučio, MRU mokama už pasiektą rezultatą – alga didėja nuo dėstytojo rezultatų pasaulinėje erdvėje, mokslinių projektų, novacijų diegimo – pavyzdžiui, sukūrus nuotolinių studijų kursus. „Pavyzdžiui, yra profesorių, kurie gauna daugiau už rektorių – tai normalu“, - tikino A. Pumputis. Pernai rektorius gaudavo 12 304 Lt atlyginimą.

Profesoriaus teigimu, universitete mažai žmonių, gaunančių vienodą darbo užmokestį. Apatinė dėstytojų atlyginimų riba nustatyta Vyriausybės nutarimu. „Jeigu docentą ar profesorių tenkina mažiausia riba, jis jį gauna, o jei jis nori daugiau, turi užsidirbti pats. Kito kelio nėra“, - kalbėjo A. Pumputis. Vidutinis dėstytojo atlyginimas MRU siekia apie 4500 Lt „ant popieriaus“. A. Pumputis sako, kad vykdant aukštojo mokslo reformą universitetas tapo rinkos dalyviu, tad tenka ieškoti būdų, kaip pritraukti geriausius specialistus.

Gali uždirbti ir per 20 tūkst. Lt

„Tai nėra neįmanomi skaičiai. Mes tikrai džiaugiamės, kad mūsų žmonės uždirba ir daug uždirba – kitaip jiems būtų neįdomu pas mus arba šioje veikloje dalyvauti“, - sako Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinės verslo mokyklos (TVM) direktorius Julius Niedvaras. Pasak J. Niedvaro, per projektus, kitas veiklas dėstytojas gali uždirbti ir daugiau nei 20 tūkst. Lt. Esą jei dėstytojas aktyvesnis tarptautine prasme, šios sumos nėra įspūdingos. Atlygis priklauso nuo patirties bei žmogaus vardo. „Jei jis aktyvus, atitinkamai dėl jo yra ir konkurencija“, - pastebi J. Niedvaras.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto žmogiškųjų išteklių dekanas dr. Šarūnas Abramavičius sako, kad universiteto akademiniams darbuotojams siekiama mokėti konkurencingus, ne mažesnius negu rinkos vidurkis atlyginimus. „Dėstytojo atlyginimas paprastai priklauso nuo jo akademinių pareigų – kuo jos aukštesnės, tuo atlyginimas didesnis. Pavyzdžiui, docento mėnesinė alga yra 5000 Lt (pilnu etatu, neatskaičius mokesčių), profesoriaus – 6500 Lt, na, o vidutinis akademinio darbuotojo mėnesinis atlyginimas – apie 5000 Lt“, - aiškino Š. Abaravičius.

Tačiau, pasak jo, konkretus atlyginimo dydis taip pat priklauso ir nuo to dėstytojo indėlio į universiteto veiklą, sudarytos premijavimo ir atlyginimo už darbo sistemos ypatumų. ISM taikoma į rezultatus orientuota atlyginimų sistemą - stengiamasi dėstytojams suteikti kuo daugiau galimybių pasididinti gaunamas pajamas daugiau dėstant ir dalyvaujant įvairiuose moksliniuose projektuose. „Aktyviausieji, kūrybingiausieji, versliausi, į įvairias veiklas įsitraukę ir aukštas akademines pareigas užimantys ISM dėstytojai uždirba du, o kartais – ir tris kartus daugiau, negu jų mėnesinė pareiginė alga“, – kalbėjo Š. Abramavičius. Ir praėjusiais, ir šiais metais ISM pavyko išvengti dėstytojų atlyginimų mažinimo.

Profsąjunga: priedai skiriami „už gražias akis“

„Reikia sudėti aiškius taškus ant i. Mes kalbame apie 3, daugiausia 5 proc. mokslininkų Lietuvoje, kurie iš tikro taip daro, sugeba, sukasi ir sugeba užsidirbti 15-20 tūkst. Tačiau kiek aš matau pagal universitetų ataskaitas, daugiausia tie žmonės – vadovaujantis universitetų personalas“, - tikina Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė.

Pasak A. Lapinskienės, tarptautiniuose projektuose dėl laiko stokos dalyvauja vienas kitas dėstytojas, o Lietuvoje dėstytojų atlyginimai esą 10-20 kartų mažesni nei Europoje. „Jei aš stoviu prie pulto dėstydama 6-8 valandas ir prieš tai dar ruošiuosi 16 valandų arba 8 mažiausiai, tai man nelieka nei sveikatos, nei jokios galimybės dar dirbti prie kokio nors projekto. Tai tiesiog nerealu, nes paroje tėra 24 valandos“, - kalbėjo pašnekovė.

A.Lapinskienės teigimu, profsąjungos atliktas tyrimas parodė, kad projektuose tedalyvauja 3 proc. mokslinius laipsnius turinčių dėstytojų. Šie 3 proc. esą ir pakelia bendrą visų dėstytojų atlyginimo vidurkį. LAMPSS pirmininkė įsitikinusi, kad priedai universitetuose paprastai teikiami ne už kvalifikaciją, o už „malonias akis“. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. 4 ketv. švietimo veikloje vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 2026 Lt. Dėstytojai čia neišskiriami.

Komentarai (10)