B.Burgis: abitūros egzaminų rezultatai – Lietuvos melas

Kaip galima pagerint valstybinio egzamino rezultatus, jei jie atitinka aplenktu konkurentu procenta?

Tam tikra prasme tiksliųjų mokslų egzaminai yra pakankamai objektyvus. Tau užduodamas klausimas ar užduotis į kurią yra tik vienas atsakymas. Aišku, kartais gali pasitaikyti skirtingi sprendimo būdai, bet jų taip pat nebūna daug. Todėl ir vertinimas tokių užduočių gali būti pakankamai objektyvus. Jeigu moki, atsakiai gerai, tai ir procentų skaičiukas išaugs. Prie šių vertinimų labai kabinėtis negaliu, nes jokios geresnės sistemos sugalvoti nesugebu. Daug didesnių problemų atsiranda būtent lietuvių kalbos egzamine. Šiais metais supratau, kad nemoku lietuvių kalbos, ar ją moku tik vidutiniškai. Visas mano mąstymas rašinyje ir mano teksto suvokimas buvo įvertintas labai prastai, nors niekada su tuo rimtų problemų neturėjau. Klasėje buvo įvairių gebėjimų žmonių. Taip gavosi, kad visus dvyliką metų mokykloje aukščiausiai buve mokiniai buvo nuleisti ant žemės, o tie, kurie ten durnių stumdė, gavo net daugiau. Taip nutiko ne visiems, bet pavyzdžių tikrai turiu. Iš kitos pusės, kiti buvo įvertinti tikrai objektyviai. Jų gautas balas atspindėjų jų žinias. Aš suprantu, kad objektyviai įvertinti apie 20 000 rašinių yra labai sunku, bet vis tiek pikta, kai mokytojai ir mes patys tikimės iš savęs daug, o sužinojus rezultatus pasirodo, kad nieko gero nemokame, o mūsų mintys niekam nereikalingos.

tikriausiai egzaminai yra taip vertinima kaip cia parasyta http://www.cha.lt/2007/07/20/kaip_buvo_ ... minai.html

Apskritai, lietuvių kalbos egzamino neįmanoma įvertinti objektyviai, vien dėl to, kad tai yra ne lietuvių kalbos, o literatūros egzaminas, o kaip žinia įvertinti meną - labai sunku. O kaip supratau, Burgis siūlytų sistemą ne pagal aplenktų žmonių skaičių, o tiesiog pagal žinias ir jas įvertinti balu? Bet kas tada tas normas nustatinės?

Atvirkščiai, menui ten nėra vietos. Jeigu pradėsi kurti, tai bus tik dar blogiau. Viską ten turi išdėstyti tiksliai ir visiems suprantamai. Man kartais tai sunkiai sekasi, galiu nukrypti, kalbėti ironiškai ar metaforiškai. Mokytojams vertinantiems darbus tai labai nepatinka. Stengiausi atsikratyti šių savybių, stengiausi rašyti kuo primityviau ir suprantamiau, bet kartais prieš prigimtį eiti neįmanoma.

viską čia teisingai susakė Burgis,pagarba jam kad nebijo teisybę garsiai pasakyt.jei sustatysim nykštukus pagal ūgį,aukščiausis iš jų vistiek netaps didesnis?taip ir su normine vertinimo sistema.mano galva norint išsiaiškint tikrąją situacija tiksliųjų mokslų egzaminuose turėtų būti ir itin sunkios užduotys kurias galėtų išspręsti vienetai,tuomet būtų aišku kas geriausias,o kas tik geras nes dabar kai užduotys yra apysunkės,didelė masė moksleivių gali išspręst jas be klaidų bet tų mokinių žinios tikrai nėra vienodos.su dabartine vertinimo sistema nesimato realaus abiturientų lygio,juk jei visa laida bus dundukai,tai pagal Gauso kreivę dalis vistiek bus įvertinta puikiai.

Ir, žinoma, juk jam tiesiog paminėti studentų (ne)brandumą. Kaži kokiu tikslu, mat tik papostringavo ir nieko naudingo nepasakė. Ar čia jis taip subtiliai mėgina atkreipti dėmesį į šią, anot jo, problemą?

Esmė tame, kad interpretuoji, analizuoji meninius kūrinius ir t.t. To įvertinti išvis neįmanoma, nes kiekvieno asmeninė nuomonė gali skirtis. Ir kodėl būtent teisinga tik ta NEC nuomonė? Bet kuri nuomonė yra teisinga, jei paremta argumentais. Teksto suvokimas apskritai idiotiška užduotis, bet NEC suprato tą tik šiais metais, kad net pats teksto autorius negali atsakyti į klausimus. Tai kaip tą galima vertinti? Žodžiu, idiotizmas aukščiausiame laipsnyje. Mano nuomone, privalomas turėtų būti tik gramatikos, kalbos vartojimo tikrinimas, o literatūrą tegul mokosi tie, kurie tai studijuos, kuriems įdomu. Kiltų mažiau nesusipratimų.

O tai kodėl mes turėtumėme rašyti suprantamai visiems, prisitaikyti prie visų. Jei tarkim gimnazijoje mokytojas aiškiai suprasdavo, patikdavo darbai. Man seniai nepatiko, kad ne lietuvių egzaminas vertinamas o menas, kūryba, kai nedaug žmonių turi tam talentą.

klounas Cirkus kalba.

Atitrūkęs nuo tų procentų, tik šiaip įdomu - jei tie vertimai kiekvienais metais tokie sąlyginiai tai kaip skaičiuojama balai priimant į universitetą - kaip sulyginami vienų metų abiturientų procentai su kitų metų (o jei dar kas sugalvoja pastudijuot dar seniai seniai vertintas tiesiog dešimtbale sistema?)

Supranti, čia ir esmė. Jokio meno ar kažkokios meniškos kūrybos ten nereikia. Ji ten vertinama neigiamai. Turi kalbėti kuo tiksliau argumentuodamas visas savo mintis. Yra sukurti rėmai, rėmai į kurios tilpęs ir įvykdęs visus reikalavimus, įtikęs savo vertintojams ir sugebėjęs išdėstyti mintis atitinkančias jų surpatimą tu būsi įvertintas gerai. Tai vienintelis būdas. Norėdamas gerai pasirodyti egzamine turi tilpti į rėmus, kuriuos kažkas sugalvojo. Aš į juos netilpau, apskirtai nemėgstu tokių rėmų, todėl man ir nepasisekė. Gaila, bet tai vienintelis būdas patirkinti kiekvienais metais 20 000 moksleivių. Lietuvių kalbos egzamine galėtų būti tik rašyba, skyryba ir gramatinės užduotys, bet per dvyliką metų tai kiekvienas savaime jau turėtų perprasti. Toks egzaminas nėra priimtinas, nes į lietuvių kalbą įeina daugybė literatūrinių kūrinių, teksto suvokimai ir daugybė kitų dalykų. Manau būtų galima padidinti šiuos rėmus, bet tokiu atveju egzaminų rezultatų tektų laukti daugybę mėnesių, juos turėtų vertinti daugybė mokytojų ir kiritikų. Dabar juos tikrina pavargę nuo savo darbo mokytojai, todėl kažko objektyvaus tikėtis ir negalime. Aš nesu patenkintas dabartine situacija, bet kaip jau minėjau, sugalvoti geresnės sistemos negaliu, todėl ir tenka taikytis prie tokios. Tenka susitaikyti su savo vidutiniškomis lietuvių kalbos žiniomis ir aišku studijomis, apie kurias turbūt net nesvajojau. Nes dabar jau nebežinau, ką man teks mokytis toliau.

Na kad labai užkelia tuos balus negalėčiau pasakyt. Už Ielts gavau 7.5 (tarptautinis anglų kalbos egzas), o už valstybinį anglų tegavau 89. Čia aišku gali būt kad pats per anglų egzą kažkur prigrybavau, bet jei jau būtų išpūstas rezultatas tai manau turėjau daugiau gaut Tuo tarpu už lietuvių kalbą, kuri man visada buvo kirvis, ir kurioje negaudavau daugiau 6 beveik niekada, pasisekė imti 88, tai čia tikrai sakyčiau pūstelta, arba pasisekė tiesiog.

Man su anglu panasi situacija. Pamokose galejau nosi krapstyt (nesakau kad taip ir dariau) nes viska ka mes mokemes mokykloj as jau senai mokejau taciau per egzamina parejo smugis toks 83. Duociau ranka nukirst kad visus balus man nuima rasinys ir laiskas. Kai reikia postringaut as dazniausiai lieku durniaus vietoj. Su lietuviu tai man grynai visiskai kaip muskietininx. Stengiuosi is visu jegu nerasyti meno ir varyt kuo tiesmukiskiau bet nori nenori islenda kur nors koks vaizdingas pasakymas ir rkenta balai. Nebereikalo 37 is lietuviu vos isvirpejau. P.S. kaip buvo mineta - daug kas piktinasi tuo lietuviu egzaminu vertinimu, bet kolkas niekas nieko geresnio sugalot negali. Kalba sudetingas dalykas ir kaip tu ja ivertinsi ar zmogus moka ja jeigu reikia suprast visas jos subtilybes.

Nu del lietuviu, tai prie ko cia kalba ir grozine kuryba kazkokia? Rasinys - tai cia labiau ne kalbos mokejimas, o kurybiskumas. Intepretavimas - kas nustate, koks turi buti "teisingas" atsakymas, jei is esmes interpretuoti vienodus dalykus gali skirtingai? Dabar nepatiko taisytojui ir vuolia rezultato nebera, o kitam gal butu ir tike.

Labai ryškėja tendencija, kad nuo 2009 metų laidos abiturientai (pats jai priklausau) rodo vis prastesnį mokymosi lygį (panašu kad ta laida jau ir Burgį pasiekė) girdėjau tai beveik iš visų dėstytojų, kai studijavau matematiką, girdėjau tą patį sakant ir kituos univeruos, be to nesenai teko susitikt su buvusia fizikos mokytoja, tai irgi teigė tą patį. Šių metų egzaminai jei juos matėt tai buvo baisiai lengvi, vieni lengviausių kokie tik yra buvę ir matematikos ir fizikos, o abiturientų teigimu, anot mokytojos, visai lengvas jis nepasirodė. Gal kiek kategoriška mano išvada dėl prastėjančio lygio, bet kiek klausaus ir asmeninė patirtis rodo tai priešingai sakyt negaliu. Sistema labai pritaikyta šiai tendencijai slėpt, egzaminai vertinami procentais, o univere taisykles diktuoja krepšeliai - reikalavimai mažinami kad studentas su savo krepšeliu nepabėgtų. Tiesa neaišku kaip univerai darys toliau, dabar "krepšelių laida" ateis į trečią kursą, ar nebus taip kad pakankamai išlaikius visus neatitinkančius kartelės išmes kad nesmukdytų univero ir studijų programos vardo.

Na, Muškietininke, kai laikiau lietuvių kalbos valstybinį egzaminą, žinojau, ko iš jo galima bus tikėtis, nes lietuvių kalbos mokytoja buvo labai gerai supažindinusi su viskuo ten. Sakė, šiukštu neimti rašyti rašinio, nes dar nė vienas žmogus į temą, rašydamas tokį dalyką, nėra visiškai pataikęs. Rašiniai yra labai slidus reikalas, nors viena netikusi mintis ir jau, kaip sakoma, bus blogai. Taigi, pasiėmiau rašyti teksto interpretaciją - eilėraštį (berods tada buvo Sadūnaitės apie Vilniaus miestą). Tereikėjo prisiminti visus tuos banalius šablonus, kuriuos mokiausi mokykloje - įžanga, trys dėstymo dalys ir išvados. O į tai įeina visos literatūrinės komponentės (deminutyvai, hiperbolės, palyginimai, eilėdara, rimas ir t.t.) ir, jei tas literatūrines komponentes matai tame tekste, ir savo interpretacijoje pažymi, kad jos egzistuoja. Jei šių dalykų mokykloj jūsų niekas nemokė, tada visai natūralu, kad lietuvių kalbos egzamino neišlaikote (arba išlaikote ne taip, kaip manėte). Bet, visgi, pritariu KTU rektoriui, kad NEC'o vertinimo sistema yra kažkokia raizgalynė. Jie gali sakyti apie savo sistemą, ką tik nori, bet, jeigu niekas nesurenka 100 proc, o tarkime, daugiausiai asmuo surenka 89 procentus (tarkime labai labai sunkus istorijos egzaminas, kuo aš abejočiau) - tai jam užskaito kaip 100 procentų išlaikymą, o tai yra nesąmonė. Tokiu atveju, geriau jau rašytų realų pažymį, tada ir atsisijotų VF ir VNF vietos universitetuotse ir kolegijose.

Gerai būtų, jei užtektų įvardinti matomas menines priemones. Ir šiaip puiku, jei tavęs nekankina beprasmybės jausmas, kai tai darai ir mokaisi, paklūsti sistemai tik tam, kad gauti įvertinimą. Vertinti literatūrinius darbus - interpretacijas, teksto suvokimus ir pan., tai tas pats kas vertinti dailę. Vienam patinka, kitam ne. Aišku, laimi visada tas, kuris iškala, kaip reikia atlikti užduotį.

Palaukit, tai, kaip suprantu, Jūs darytumėte savaip ir tai, ką darbdavys jums lieptų konkrečiai padaryti? Tarkime, lieptų nuvažiuoti iš taško A į tašką B. O Jūs važiuotumėte per A - A.1 - A.2 -A.3 ... - B, nes Jums per tarkime tas apylinkes malonesnis vėjas? Na, tada nieko nuostabaus. Tai va, matot, kas vyksta, kai sava galva, o ne pagal taisykles rašot egzaminus. Vertintojams tai nepatinka. Tada ir nesiskųskite, kad blogai vertina, jei ne pagal taisykles atlikinėjate. Čia jums ne literatūros konkursas - yra taisyklės ir jomis vadovaujatės, kad pralenktumėte kitus.

Tos taisyklės NĖRA tokios konkrečios, kad būtų negalima parašyti savaip, įžvelgti galbūt tai, ko neįžvelgė NEC, nes tiesiog kiekvieno asmeninis požiūris yra kitoks. Nesakau, kad nereikia laikytis struktūros, bet tiesiog yra tokių dalykų, kuriuos tekste gali įžvelgti ir suprasti kitaip. Bet neee, turi suprasti taip, kaip suprato NEC Tai kame nauda iš tokių užduočių, jei jos net neskatina kūrybiškumo ir mokėjimo argumentuotai išreikšti SAVO nuomonę, o ne kažkada mokytojos įteigtą nuomonę. Ir baik nusišnekėti, nelygink kūrybinės užduoties, su konkrečia užduotimi. Apskritai, literatūrinių žinių įvertinti beveik neįmanoma, kaip ir neįmanoma įvertinti kitos srities menininko. Literatūra - menas, nereikia dėl šito ginčytis. O dar kvailiau, kai į šitą idiotišką sistemą per prievartą įtraukiama visa Lietuva.