B.Burgis: abitūros egzaminų rezultatai – Lietuvos melas (57)
Ar gali būti, kad abiturientų egzaminų rezultatai dirbtinai pagerinami, siekiant pasipuikuoti ES, įtikti Vyriausybei ir aukštosioms mokykloms? KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis tuo neabejoja.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Slepia žemą lygį?
Valstybinių egzaminų maratonas – jau praeityje. Daugelio egzaminų rezultatų abiturientai dar nežino. Sulaukę įvertinimų jie turės laiko iki liepos 22 d. pateikti stojimo į aukštąsias mokyklas prašymus. Ar iš tiesų brandos atestate bus įrašytas moksleivio žinias atitinkantis įvertinimas?
Prestižinės KTU gimnazijos direktorius B. Burgis dabartinę egzaminavimo sistemą vadina muilo puta ir dūmų uždanga. Jis sako, kad tai – būdas nuslėpti skaudžią tiesą apie žemą abiturientų parengimo lygį.
„Šita muilo puta ir dūmų uždanga padeda nuslėpti tiesą. Šitiek darbo įdedama tik tam, kad būtų galima nuslėpti nuo visuomenės tiesą apie tai, ko iš tikrųjų išmokoma mokyklose, – kalbėjo B. Burgis. – Visuomenė pašiurptų sužinojusi tikrą rezultatą, todėl ir slepiama po formulėmis ir balų perskaičiavimais.“
Suinteresuoti atrodyti gražiai
Pedagogas įsitikinęs, kad Nacionalinis egzaminų centras (NEC) vadovaujasi pakankamai sudėtinga vertinimo sistema tik todėl, kad būtų galima užmaskuoti tikruosius rezultatus.
ES šalių kontekste Lietuva suinteresuota atrodyti gražiai ir to pasiekiama, anot B. Burgio, verčiant egzaminų balus į procentus.
„Rezultatai yra politiškai motyvuoti, priimamas politinis sprendimas, kiek balų lems, kad branda pasiekta – pavyzdžiui, kad žmogus moka anglų kalbą. Apatinė riba reguliuojama pagal politikų poreikį. Kiek reikia, kad mūsiškiai gautų atestatus? Kiek turi būti neišlaikiusiųjų? Niekas gi nesigilina, kodėl gautas vienoks ar kitoks balas“, – samprotavo B. Burgis.
Mistinė vertinimo sistema
KTU gimnazijos direktorius, išanalizavęs NEC svetainėje pateiktą vertinimo sistemą, grafikus ir lenteles, pastebi, kad net ir matematikui sunku suprasti vertinimo principą.
„Tas norminis vertinimas yra mistika. Dabar jau tą vertinimo vienetą vadinu ne procentais ar balais, bet batais. Yra toks Tailando piniginis vienetas. Tokia vertinimo sistema stengiamasi įtikti Vyriausybei, Seimui, aukštosioms mokykloms, visuomenei“, – piktinosi B. Burgis.
Anot jo, iš esmės pažymiai priklauso nuo politinio sprendimo. Ar norime parodyti kitoms šalims, kad mūsų auklėtiniai puikiai išlavinti?
„Jeigu visuomenė įsigilintų, už ką duodami tie balai, pašiurptų. Kas įstoja į mediciną ir operuos jums koją? Sužinoję, matyt, nuspręstumėte, kad geriau tą koją nupjauti, – kalbėjo B. Burgis. – Dirbu su antrakursiais studentais ir kasmet atėjęs į auditoriją pamatau absurdo teatrą. Tie žmonės turi valstybės vardu išduotus brandos atestatus, o aš manau, kad iki brandos jiems labai toli.“
Egzaminuotojai: mūsų nespaudžia
NEC direktorius Saulius Zybartas pripažįsta, kad egzaminų rezultatai iš dalies yra politinis sprendimas, tačiau esą vertinimo komiteto sprendimas lemia tik nedidelę vertinimo dalį.
„Šis politinis sprendimas iš dalies paremtas egzamino užduoties statistika. Atsižvelgiant į ją ir egzamino programos reikalavimus, nustatoma žemiausia egzamino išlaikymo riba, tą ribą tvirtina Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas“, – kalbėjo S. Zybartas.
Gautas balas iš esmės priklauso nuo to, kiek moksleiviui pavyko aplenkti kitų egzaminą laikiusių žmonių.
„Antrus metus dirbu ir man niekada nebuvo nurodyta, kiek žmonių turi išlaikyti egzaminą. Nėra jokio spaudimo, viskas vyksta natūraliai“, – tikino S. Zybartas.
Jis pridūrė, kad vertinimo komitetą, nustatantį žemiausią išlaikymo ribą, tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Komitete dirba ministerijos, aukštųjų mokyklų, NEC atstovai ir dalykų valstybinių brandos egzaminų vertinimo komisijų pirmininkai.
Komentaras
Vaidas Bacys, Švietimo ir mokslo ministerijos viceministras
Egzaminų rezultatai – iš dalies jau nebe politinis sprendimas. Nuo praėjusių metų turime kriterijų, kuriuo vadovaujantis nustatoma žemiausia egzamino išlaikymo riba. Sutarta, kad valstybinį egzaminą laikantis moksleivis egzaminą išlaiko, jeigu atsako į 40 proc. B lygio klausimų. Užduotis, kurias būtinai turi atlikti moksleivis, išskiria egzamino rengėjai. Anksčiau egzaminų komisija priimdavo sprendimą dėl žemutinės ribos nesivadovaudama išankstiniu skaičiumi. Dabar situacija aiškesnė. Daugumai moksleivių pavyksta išlaikyti egzaminus gerai, tačiau kai kurie gauna labai mažai balų, nes eina į egzaminą ne žinių pasitikrinti, bet kaip į loteriją.
Ministerija tikrai nenustato, kiek žmonių turi išlaikyti egzaminą. Neturime tikslo parodyti geresnių rezultatų. Balus į procentus verčiame vadovaudamiesi pasaulyje patvirtinta metodika, sudaromas vadinamasis varpas. Jeigu užduotys tinkamai sudarytos, visuomet rezultatai išsidėlioja proporcingai – kai kuriems pavyksta atlikti užduotis labai gerai, kitiems – gerai, tretiems – vidutiniškai, o kai kurie atsako į klausimus blogiau negu vidutiniškai arba blogai.
Natūralu, kad labai gabių vaikų retai būna. Valstybinio egzamino užduotys yra tokios, į kurias visiškai atsakyti gali tik patys gabiausi vaikai. Jeigu niekas nesurenka maksimalaus taškų skaičiaus, tuomet 100 balų rašoma surinkusiam 99 ar kiek mažiau taškų. Diskutuojama, ar ši vertinimo sistema geriausia, remčiau siūlymus pereiti prie kriterinio vertinimo. Jeigu mokytojas rašydavo tikrą dešimtuką, tai pagal kriterinį vertinimą tiek pat turėtų parašyti ir egzaminuotojai.
Informacija apie stojimus
Norintieji stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymus gali teikti tik internetu www.lamabpo.lt iki liepos 22 d. 17 val.
Stojantieji, kurie mokyklas baigė anksčiau nei 2010 m. arba išsilavinimą įgijo užsienyje, dokumentus turės pristatyti į vieną iš bendrojo priėmimo punktų.
Bendrajame priėmime dalyvauja 44 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos.
Priėmimas į universitetus ir kolegijas vyksta vienu metu. Stojantysis gali prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12 pageidavimų į bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijų programas.
Numatoma, kad šiais metais valstybė finansuos beveik 19 tūkst. pirmakursių studijas – 9,7 tūkst. universitetuose ir 9,2 tūkst. kolegijose.
Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas, galės rinktis mokamas studijas. Mokamų studijų kainą nustato ir skelbia kiekviena aukštoji mokykla.
Pagrindinis priėmimas susideda iš pirmojo ir antrojo etapo. Likus laisvų valstybės finansuojamų vietų, organizuojamas papildomas priėmimas. Papildomame etape galės dalyvauti tik tie stojantieji, kurie buvo pateikę prašymą dalyvauti pagrindiniame priėmime.
Pirmojo bendrojo priėmimo etapo rezultatai bus skelbiami liepos 26 d., antrojo – rugpjūčio 1 d., o papildomo – rugpjūčio 9 d.
Rugpjūčio 11 d. popietę bus pasirašytos paskutinės sutartys tarp pakviestųjų studijuoti ir aukštųjų mokyklų.
