Mokytojai skambina pavojaus varpais: abiturientai – vis bukesni

Na jo, geri tie gadget'ai, geri automobiliai. Bet argi tai apibrėžia gyvenimo kokybę - mergos, mãšinos, mobiliakai? Man kur kas svarbiau, kad artimi žmonės nebadauja, nešąla, kad mane supa mylintys ir mylimi žmonės, kad profesiniai iššūkiai man yra ir asmeniniai, kad - galų gale - kas kažkiek laiko pasitaupęs galiu nuvažiuot kur noriu ir pamatyt ką noriu. Galbūt kažkada taupysiu 20 metų ir nuskrisiu dviejų savaičių kruizui į Mėnulį paropinėt ten penkias minutes. Tai bus vertingiau už šimtą palangų ir milijoną aifonų. Dėl tokios galimybės, sutikčiau metų metus sausa duona ir vandeniu mist. Taigi, prisirijau šiandien steiko su krauju per verslo vakarienę, užgėriau nesvietiškai brangiu vyneliu iš velniaižin kokio rūsio, ant viršaus dar užsiverčiau austrių ir pasistaipiau kaip koks pingvinas su fraku tarp aukštuomenės damų, paspaudžiau leteną vienam kitam televizoriaus veikėjui. Tapau laimingesnis? Žinai, geriau būčiau pasiėmęs miegmaišį bei šturmovkę ir stirdamas lietuje vienui vienas, arba su šeima, arba su draugais, atsėdėjęs "Sidabrinių gervių" festivalį Raudondvary, kuris nebūtų kainavęs nė cento (padorumo dėlei, net nežinau, ar šiemet ten vyksta). Nieko: su laiku išmoksi skirti laimę nuo paprasčiausio hedonizmo.

Kai išmoksiu, tada ir mąstysiu ir elgsiuosi galbūt kitaip - gal ir tikslai pasikeis. O dabar, yra kaip yra ir nematau čia jokios bėdos. Didžioji visuomenės dalis ir yra materialistai.

, esi kaip mažas kūdikis, nenorintis atiduoti soskės. Bet kai gyvenimas pabarstys druskos ant tavo čiulptuko, tada pradėsi žiūrėti į viską kitaip. Nes ginčijiesi kaip boba, neatsižvelgi į viską objektyviai, blaivia galva.