Mokytojai skambina pavojaus varpais: abiturientai – vis bukesni

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

- 2012-06-19 13:57
Arba turtingų tėvų atžalos. O neturtingieji negaus paskolos mokslui, nes bankai neduos. Valstybės laidavimai? Nebent bus kaip DB, kad nereiktų grąžint, jei tavo atlygis lieka mažesnis, nei kokie 22 000 Lt per metus. Ir jei atlygis per 15 - 20 metų nepakyla aukščiau šios ribos.
perihellis 2012-06-19 14:17
leiskit paklausti, kur nėra pavojų? plaukiant pasroviui ir tai galima sutikt daug pavojų, tik jie bus visiem vienodi..reiškia iš kurso lieki beveik toks pat, kaip kiti
Arthuras 2012-06-19 14:20
Tu kalbi apie nekvalifikuotą darbą, ar ne? Nes truputį kažko nebepagaunu?.. Tampydamas skiedinį kokį statybose sužinosi tai, ką paryškinau?..
perihellis 2012-06-19 14:26
ko tu įsikandęs tas statybas? tėvai gal statybininkai? pilna kitų darbų
Arthuras 2012-06-19 14:28
Na ar statybos, ar laikraščių išnešiojimas ar dar kažkas juodo - vienas ir tas pats. Lygiai tas pats, todėl ir sakau, kad kalbi vėjus. Be abejo, būnant šalia tų specialistų, kurių darbą tu ateityje dirbsi - be abejo naudinga ir t.t. Bet tai nebėra nekvalifikuotas darbas.
rwc 2012-06-19 14:32
turtingus. Verslininkai, mokantys skaičiuoti pinigus, ko gero, blaiviausiai įvertintų situaciją. Apie Lietuvos univerus šiuo požiūriu ypač nesidomėjau, bet žinau pavyzdžių iš KTUG, kuomet valdžiažmogiams ir oligarchams buvo tiesiog parodytos durys. Atžalėlė penkta už brūkšnio per stojamuosius? Vidurkis nesiekia 8? Iš matematikos septynetas? Ačiū, pasitempkite - bandykite kitąmet. Dėl paskolų. Bankai labai retai žiūri pirmiausia į tėvelių turtus dalindami paskolas studijoms. Paskola tai juk duodama ne jiems, o studentui ir univerui (arba ŠMM). Jos juk nereikia grąžinti dar studijuojant. Čia grynai studento reikalas, įvertinti, kiek jam apsimoka skolintis ir kam (kodėl ne būstui, ne automobiliui?). Pasiskolinti pusę milijono dėl popierėlio privačiame univere ir paskui iki pensijos atidirbinėti?
rwc 2012-06-19 15:04
Suplaki skirtingus dalykus - darbą, kad išsilaikytum studijų metu bei įgautum patirties (ieškant darbo, pasirašinėjant sutartis, prisistatant), ir darbą "šalia srities specialistų". Šalia specialistų dirbi paskaitose, to užtenka. Dirbi dėl rekomendacijų, pažinčių ir taip toliau. Bandyti nuo pirmo kurso eiti į rimtą firmą tikintis, kad ten ir liksi - tuščias laiko švaistymas. Niekam tu ten nereikalingas, nebent, kaip pats mini, valytoju, tinkuotoju ar kurjeriu. O tai greičiau kenkia - man lengviau įsivaizduoti, kad kolegų akyse tapsi "paspirtuku" arba geriausiu atveju "potencialiu konkurentu", nei lygiaverčiu kolega. Vienas dalykas, kai pati įmonė pasikviečia praktikantą, norėdama jį išbandyti ir prisivilioti darbui ateityje, visai kas kita - kai sukiesi ten "nie po dielu".
rwc 2012-06-19 15:32
sąlygos, vadinasi - jis pats kaltas, kad sukišo pinigus į balą, arba galima įtarti, jog jis apgaudinėja valstybę (specialiai neieško darbo, slepia pajamas ir t.t.).
- 2012-06-19 19:14
studentai, prasčiausiai pasirodę darbo rinkoje, turi nešti nuostolį universitetui, tam, kad kitąkart universitetai nelaikytų prastų studentų/valstybė nesuteiktų tokiems finansavimo. Nes universiteto atsakomybė už specialisto parengimo levelį. Studentas tinginys? Lauk. Studentas negabus? Lauk, nes yra kitų darbų, kuriems jis tikrai bus gabesnis. Darbo rinkoje yra šimtai darbų, kur reikia proto, bet nebūtinai hi-end levelio. Geriausiems kompensacija turėtų būti prestižo reikalas. Be kalbų. Tai gali kompensuoti netgi valstybė, nes tai yra netiesioginė investicija (na, gali įpilt sąlygą, kad desėtką metų šalyje patupėtų). Dar, dėl studento blogumo - penketukininkai irgi specialistai. Tad blogas studentas = studentas gatvėj, o geras studentas = diplomuotas asmuo. Pažymiai šiuo atveju nesvarbūs.
rwc 2012-06-20 13:38
Dėl to ir kalbu apie darbdavį. Valstybės funkcionieriai neturi galimybių nuspręsti, kuris penketukininkas vertas kompensacijos. Iš kitos pusės, univerų reikalas pasirūpinti, kad dešimtukininkai būtų verti tokio pažymio.
- 2012-06-20 16:03
O mano siūloma sistema geresnė, nei tavoji, bent jau keliais atvejais: a) jei penketukininkas - specialistas, jis anksčiau ar vėliau pasieks atlygio minimumą, nuo kurio atidavinėjama skola ir ją atiduos. b) jei penketukininkas buvo nevertas net penketo - jis nepasieks. Univerui nuostolis ir pamoka, kad tai nepasikartotų. c) Jei penketukininkas pasieks atlyginimo minimumą, bet ne savoje srityje - koks skirtumas? Jo asmeninė bėda, kad įsigijo išsilavinimą, netinkamą jam, skolą vistiek atiduos. d) šioje situacijoje dešimtukininkai pasieks atlygio minimumą greičiau, ir jų atlygiai bus didesni (didesnis, gilesnis žinių kiekis lemtų {nežiūrint į kitas savybes ir sąlygas} aukštesnes pareigas/atsakingesnius darbus/didesnes pajamas). Jie atiduos skolą greičiau ir lengviau. Arba už juos kompensuos darbdavys/valstybė/universitetas.
rwc 2012-06-21 09:02
dėl būsimos vietos darbo rinkoje. Pirmuoju atveju, valstybė turėtų remti visus besąlygiškai, antruoju - ne. Čia nekalbu apie atvejus, kai pagrindinis potencialus darbdavys ir yra valstybė. Pavyzdžiui, fizikų ar aktorių atveju taip dažniausiai ir yra. Dirbi KVDT - vadinasi, Kultūros ministerija turi mokėti tiek, kad paskolos padengimas nebūtų skausmingas. Ei, o gal ir neblogas būtų modelis? Lėšas, dabar skiriamas krepšeliams, paskirstyti per kitų valstybinių įstaigų etatus? Tegu už aktoriaus mokslus sumoka Kultūros ministerija ar Savivaldybės kultūros skyrius, prie ko čia ŠMM?
Valdas8 2012-06-21 09:12
"jaunimo bukumas" - mokytojo senatvės požymis
rwc 2012-06-21 13:08
Na na... Kažkaip negirdėjau, kad mus, pabaigusius prieš dvidešimtmetį, kas nors vadintų bukais, nors beveik visi mano tėvai, seneliai, dėdės, uošviai vienaip ar kitaip susiję su pedagogika ir akademine veikla. Be problemų šnekamės apie viską - įskaitant ir jų specialybes. Savo moksleivių/studentų, baigusių iki kokių 2004 metų, taip pat nevadiname bukesniais. Bet, štai, su vėlesniais nebesusišnekame. Daugumai niekas neįdomu, knygų neskaito, kryžiažodžių neišspręstų, per teliką žiūri tik popsą... Kai man pačiam buvo 15-20 metų, puikiai rasdavau kalbą su dvigubai vyresniais. Su dauguma dabartinių jaunuolių - tik "mašinos, mergos, mobiliakai". O apie mokslus jau sakiau - nors mokiausi seniai seniai, bet jaunimo specialybinius dalykus išmanau vos ne geriau nei jie patys. Kaip dar apibrėžti bukumą?
- 2012-06-21 13:55
, kalbant apie mokamus mokslus, viskas bet kokiu atveju būtų gerai, bet kaip užtikrinti tokio mokslo prieinamumą socialiai nepasiturinčiam asmeniui? Reikalavimas atiduoti bet kokiu atveju paskolą reikštų, jog socialiai nepasiturintys asmenys vengtų aukštojo mokslo, nepriklausomai nuo jų gabumų, nes, įgijus aukštąjį mokslą, nieks nesuteiks vistiek garantijų, kad bus įmanoma atiduoti paskolą už mokslą. Imkim vidutinį atvejį - 7-8-ukininkas. Ne geriausias, bet ir ne blogiausias. Praktiškai per vidurį. Valstybė/univeras nekompensuoja, darbdaviai irgi, nes ne toks ir jau geras yra (yra geresnių).
Arthuras 2012-06-21 14:06
Nedrįsčiau teigti, jog DAUGUMA yra tokie. Taip, yra ir tokių. Bet nepasakyčiau, kad iš mano aplinkos 30-60 metų žmonės yra kažkokie intelektualai. Dauguma jų - vidutinybės, kurios taip pat kryžiažodžių neišspręstų... Ir pasakyk, kas čia blogo, kad jaunimas domisi priešinga lytimi, automobiliais, ar susisiekimo priemonėmis? Visais laikais vyrai didžiavosi savo arkliais ir kabino panas. Kas čia nenormalaus? Arklių nebeturim, turim automobilius. Na ir? Sakyčiau tavo požiūris iškreiptas vien dėl to, kad tau tenka susidurti su įvairiu jaunimu, o "senimas", su kuriuo tu bendrauji - vien tik intelektualai. Todėl tavo požiūris neteisingas.
rwc 2012-06-22 19:24
Na ir puiku. Uždirbtų be diplomo 1000, uždirba 1500, iš kurių kokius 200 grąžina bankui. Kame šaknys? O jei jis diplomuotas gauna tiek pat, tai čia jau ne valstybės bėdos. Man Omnitelis irgi nekompensuotų barakudų kirkinimo, jei jos nuplauktų.
rwc 2012-06-22 19:41
Univere ir darbe bendrauju daugiausia su jaunesniais už save, todėl lyginu pagal kontingentą, sutinkamą miegamojo rajono kaboke. Ar ten renkasi tik vyresnio amžiaus intelektualai? O kaip 30-mečiai, kodėl jie atrodo žymiai labiau išsilavinę už 25-mečius? Galų gale, turiu kontrolinių grupių kitose valstybėse, dažnai bendrauju su internais užsieniečiais. Nematau ten tokių kontrastų, kaip tarp mūsiškių 30- ir 20-mečių.
Arthuras 2012-06-22 20:41
Na, pragyvenę 5 metais daugiau, plius, dar nenusenę.
rwc 2012-06-22 21:45
Tai va, gal jie tuos 5 metus mokėsi XXa. geopolitiką, gal knygas skaitė? Manrods, jie labiau rūpinosi vaikininkyste ir karjera, nei savišvieta.
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai