Mokytojai skambina pavojaus varpais: abiturientai – vis bukesni (164)
Moksleivių noras mokytis ir ruoštis brandos egzaminams menkėja. Taip teigia brandos egzaminų sesiją stebintys mokytojai. Tiesa, sukčiavimo atvejų pasitaiko mažiau, bet prie to prisideda ir vis griežtėjanti kontrolė, rašo „Vilniaus diena“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jau įvyko didžioji dalis valstybinių brandos egzaminų, pusė mokyklinių egzaminų. Taip pat visi dešimtokų privalomieji pasiekimų patikrinimai, kaip teigė Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorius dr. Saulius Zybartas.
Simono Daukanto gimnazijos abiturientė Ema Čielytė pasakojo, kad neteko girdėti apie bandymus nusirašyti, naudotis neleistina įranga. Esą bent jau jų mokykloje egzaminai vyko sklandžiai. Abiturientų pasipiktinimą sukėlė šiųmečio valstybinio lietuvių kalbos egzamino teksto suvokimo užduotis. Esą ji buvo per sunki. Girdėjusi daug skundų ir skaičiusi daug piktų komentarų šia tema sakė ir Ema. „Daug tokių komentarų buvo skirta autoriui Valdui Kukului. Na, tekstas nelabai apsiskaičiusiems abiturientams buvo nesuprantamas ir labai neaiškus“, – taip ji įvertino šią egzamino dalį ir pridūrė, kad apskritai vertinant jai egzaminas buvo lengvesnis, nei tikėjosi.
Savo ruožtu paprašyta įvertinti mokinių ruošimąsi brandos egzaminams, Naujininkų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Ilona Avižienienė neslėpė: menkėja moksleivių noras mokytis ir ruoštis egzaminams. „Galiu vertinti tik pagal savo mokyklos kontingentą, nors kai pabendrauji su kolegėmis iš kitų mokyklų, gimnazijų, situacija ta pati. Pastebima bukėjimo tendencija“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, mokiniai mažai skaito, neturi iškalbos, negali suregzti normalių sakinių, neturi savo aiškios nuomonės ir pozicijos. Be abejonės, mokytoja kalbėdama vertino ne visumą, o daugumą, nes juk yra ir labai protingų, ir gerai besimokančių. Klausimas, kas lemia šią tendenciją? Įtakos, pasak mokytojos, turi visa aplinka, vertybės. Kokios jos yra, tuo jauni žmonės ir gyvena. „Jie ima tai, kas peršama. O literatūra… Mes taip ir pasijuokiame, kad su savo tais donelaičiais ir maironiais esame kaip atgyvenos. Kaip sakė vienas mokinys: pagyvenę žmonės, kai neturėjo jokių kitų vertybių, tai ir gyveno knygomis, – juokėsi pašnekovė. – Tokia jų pozicija.“