Mokytojai skambina pavojaus varpais: abiturientai – vis bukesni

Jei galvoji nuo lubų surašyti, tai galima ir neskubėti gavus abitūros diplomą, jei sugalvosi per tuos metus, ką veikti be studijų. Ir taip geriau apsispręsi. Nebent yra noras paragauti karčias mokslo šaknis

Čia užkabinot studentus ir kokybę ... Parašysiu savo nuomonę, susidariusią po vienerių metų dėstymo. Nuo studentų priklauso labai didelė dalis, gal, taip iš akies vertinant, kokie 60 - 80 % tos kokybės. Dėl ko taip yra? Ogi dėl kurso valandų kiekio menkumo. Dėsčiau apie linuksų administravimą (pagrindai vadinosi). 24 - 36 akademinės valandos, su egzaminu čia, laboratoriniais darbais. Kuris iš jūsų mano, kad per tas valandas galima paruošti linuksų adminą? Kursas dėl to tapo toks: „Yra /etc, skirtas bla bla bla, yra grep bal bla bla, yra toks bash scenarijus bla bla bla. O dabar vaikai, parašykit scenarijų, kuris padarytų abc“ Užduotys parinktos buvo taip, kad pačiupinėtų bent kiek kokius įrankius, skirtus tinklo valdymui, userių valdymui, dar kokiam velniui. Bet tikrai tai neišmokinimas. O kad studentai išmoktų, jiems derėjo kurso metu prieiti prie manęs, paklausti apie papildomą literatūrą, galimybes pasimokinti kad ir su virtualbox'u, būčiau LPIC pareklamavęs et cetera .. Priėjusių buvo 0. Gavo savarankiškas užduotis, ir jas prisiminė tik egzamino metu. O jos buvo kaip pradedantiesiems gan sudėtingos parinktos. Irgi fantastiškas domėjimasis kursu. Iš kitos pusės, to paties laiko trūkumo pasekmė mano studijose - po šiai dienai nemoku normaliai dif. lygčių spręsti, integruoti (rwc, nesišaipyk!) - dėstytojai neaplakstys kiekvienam paaiškint, kai grupėj sėdėdavo ~ 20 studentų, iš kurių dalis varo mintinai uždavinius, dalis perpranta po mėnesio kito, dalis nė bum bum, nes jiems reikia ant pirštų paaiškint, kad bent pradžią susivoktų. Beje, pats dėstytojas minėjo, kad jo laikais tai išeinama buvo per 1.5 metų, dabar - 0.5 metų. Kiekis medžiagos - toks pats. Cool, tskant... Prie egzaminą buvo skambutis matematikui, dėdei - „Ė, atvažiuok į svečius, įsimesk porą knygų apie dif. lygtis, a?“. Per savaitgalį (!) supratau daugiau ir išmokau nei per tuos 4-ris mėnesius, nes buvo protingas asmuo, aiškinantis asmeniškai, ir tai ne pilną dieną vargo su manim. Rezultatas - egzamine ištempiau iki 8-nių, nors prieš tai nemokėjau net penketui. Univere išdėsto daug teorijos, bet nereiktų pamiršti parodyti, kaip tos teorijos taikomos bent jau sintetiniuose atvejuose.

- nebent pats darbdavys suorganizuoja doktorantūrą (tuomet darbas firmoje ir yra doktorantūros dalis).

Tas galioja ir magistrantūroje pas juos. Ir bakalaure. Ir netgi ne IT, o finansuose, bankininkystėje. Jei doktorantas bent jau stipendiją gauna, kad ėst turėtų už ką, tai už kieno pinigus gyvent magistrantui? Lietuvoje „socialinės stipendijos“ yra dažnai lygios MGL'ui, o mokestis už bendrabutį - > už MGL'ą. Geras mokslas? Na taip, gali būti 360 Lt plius. Ar manai, kad įmanoma apdėti 5-6 gerų studentų, varančių kiaurais dešimtimis, kai to stebuklingo 3 MGL' prizinių vietų yra tik trys? Jūs, rwc, greitas teisti. Dažnai teisingai, ale persūdote, persūdote...

Čia pasekmė. Pirmiausia, profiliavimo. Antra - kad moksleiviai mano, jog kažkurių dalykų vyresnėse klasėse mokytis nebūtina. Pirmieji kursai dabar skirti daugiau spragoms užlopyti, pakartoti gimnazijos kursą. Praktiniam teorijų taikymui nebelieka laiko.

Ir manai, jie ten labai gerai gyvena? Doktoranto alga retoje valstybėje siekia bent porą minimumų. Trečdalį algos palieki už butą, dar trečdalį maistui, kokį penktadalį transportui įskaitant keliones namo. Milijonais doktorantai tikrai nesižarsto, dauguma gyvena visai kukliai. O jei dar už mokslą reikia mokėti? Jei neklystu, lygtai Brėmene matiekos magistrantūros metai kainuoja 18 000 EUR - ir tai dar ne brangiausias malonumas. Pusė milijono litų už vaikelio magistrantūrą neskaitant pragyvenimo išlaidų! Kažkaip mūsuose visi pripratę gauti dykai. Gal dėl to ir nevertina.

Manai didžioji dauguma darbdavių yra kitokie?.. Naivus tu.

Požiūris šeimos ne toks, tačiau finansinės galimybės - tokios. Čia ne vieną atvejį žinau, bei pats tokį atstovauju.

Manau, kad taip. Kur reikia kvalifikuoto protinio darbo - paprastai įmanoma susitarti dėl lankstaus grafiko. Pavyzdžiui, dirbau adminu studijuodamas, puse etato. Darbo valandos, priderintos prie tvarkaraščio, buvo sutarties dalis. Visuomet buvau pasiruošęs kritiniu atveju praleisti paskaitą, bet per penkerius metus to reikėjo gal kokius 7 ar 8 kartus. Viršvalandžiai - atskira kalba. Kiek pažįstamų dirbo studijuodami KTU ar VU, nežinau nė vieno, kurį verstų praleidinėti paskaitas.

Be abejo, niekas neverčia. Nenori - nedirbk.

bėda. Nekaltinkime univerų dėl SODROS problemų, gyventojų santaupų trūkumo, iškreiptos darbo rinkos.

Buvo ~20 studentų. Bet jau nė vienam nesugebėdavo paaiškinti. Viskas prasidėdavo ir baigdavosi „Teoriją mokat! Mintinai skaičiuot turit!“ Dėl laboratorinių ir ėjimo „paskui teoriją“ - pasakos, bent jau ruošiant fizikus. Imi elektrą, magnetizmą, pas dėstytoją įvadas dar tik, o kitą dieną - Holo efekto tyrimas ar histerezės kilpos nustatymas, įmagnetėjimų tyrimas. Visuose dalykuose taip buvo. Dar geriau, kai eini modeliuot, ir kokį MathCAD'ą matai pirmą kartą akyse, o iš tavęs nori FIR filtro. Ir dar veikiančio. Dabar turiu idee fixe, prastumti kursą pirmakursiams, kad kompiuterinėmis programomis išmokyt dirbt. Pamąstymui - per keturis metus buvo tik vienas laboratorinis, kurį atlikau su susidomėjimu, nes ten, o siaube, pačiam viską reikėjo padaryt, o ne laidelius sukaišiojus, paspaudinėt knopkę. Kovinis klausimas - kaip manai, ar aš moku elektroniką? (Mokino, keturi kursai buvo).

Kaip profiliavimas susijęs su tuo, kad į universitetus susirenka dundukai? Jei aš susiplanavęs stot į tiksliuosius, ten tikriausiai biologijos nebus?

Tačiau parodyk specialybę, kur nebus matematikos, fizikos ar kalbos kultūros. Matai, problema, kad: - Ir dabar dar nesi apsisprendęs, kur stoti. Ar prieš keletą metų žinojai geriau? Labiau žinojai, kuri specialybė bus paklausi? - Egzaminų vertės ir studijų programos kasmet kinta, atsiranda naujų programų, aukštosios jungiasi ir taip toliau. Jeigu stoji į biologiją, ir su tiksliaisiais mokslais tau nepakeliui - esi garantuotas, kad chemijos nereikės? - Nesi garantuotas, kad įstosi ten, kur norėsi. Gal norėjai į dailę arba chemiją, o įstojai į "dizaino inžineriją"? Čia jau fizika, chemija, informatika, geometrija, matriciniai skaičiavimai, kalbos kultūra, psichologija, ekonomika būtini, nors iš principo tai daugiau kūrybinė specialybė. Pabaigiau magistrą, taip ir neįsivaizduodamas, kokių dalykų man reikės darbe. O tai, kad neblogai žinau daugybę sričių, nekenkia. Priešingai - nėra mano įmonėje tokio projekto, kuriame nebūčiau naudingas ir kažkiek nepakeičiamas.

Dabar nežinau, o prieš keletą metų tikrai žinojau. Paradoksas Ir vis tiek mano norimos specialybės sukasi apie tuos pačius dalykus - tad juos ir mokiausi, laikiau egzaminus. Buvau pasiėmęs max. galimą egzaminų skaičių - dėl viso pikto. O kad liaudis nė trupučio neįsivaizduoja, ką nori studijuot - bėda ne profiliavime.

Stojau į fiziką, kad chemijos nereiktų. Dirbu su organinėmis medžiagomis, o bandinius gaminu pasinaudodamas medžiagų cheminėmis, fizikinėmis savybėmis. Prisiminčiau mokyklinę chemiją B lygio - lengviau 10x būtų. Tu nesi garantuotas, ko tau darbe reikės po 10 metų. Programuotojas būsi? Gal aprašinėsi ląstelės modelį? Inžinierius? Gal projektuosi kažką, skirto biologiniams audiniams? Gyvūnams?

Iš tokios pozicijos žiūrint - gali prireikti bet ko, bet visko gi nemokėsi? Tai gal tiesiog išmokti tada, kada prireiks? Vis vien tą chemiją, būtum pamiršęs per n metų. Iš esmės sutinku, tačiau vargiai tai turi sąryšį su tuo, kad į universitetus sustoja surašę po 20 visiškai skirtingų specialybių į prašymus.

Kaip tai "bėda ne profiliavime"? Aš iki paskutinio momento neįsivaizdavau, į humanitarinę specialybę stosiu, techninę ar tiksliąją. Žmona taip pat negalėjo apsispręsti, lėmė mano spaudimas. Jos broliai stojo ten pat, kur ji. Sūnėnas stojo ten, kur buvo lengviausia pasivyti - kadangi aš ir tėvas abu informatikai, o dauguma kolegų tiksliukai, tai padėjom pasiruošti egzaminams būtent fizikos/matematikos/informatikos. Pusseserė apskritai stojo kur papuolė. Šie du paskutiniai jaunuoliai "išspriprofiliavę" buvo iki tiek, kada apskritai pamokų paskutinėse klasėse nebelankė. Mokykloje visiškai neturėjau dalykų "B" lygiu, viskas tik "S" arba "A". Norėjo tada ŠMM įvesti limitus, bet, ačiū Dievui, gimnazijoje niekas jų neklausė. Turėdavom po 30 suvirš pamokų, dar fakultatyvų, pasirenkamųjų dalykų kaip lotynų kalba, etnokultūra, ekonomika, psichologija, "kino menas"... Dabar tokios sąlygos įmanomos, ar čia jau būtų "moksleivio teisių pažeidimas"? Ir va tau bukumas: žiūri toks tiksliukas istorinę dramą ir nė velnio nekerta, nei kas ten vyksta, nei kur, nei kada, nei kodėl. Neatskiria faktų nuo pramanų. Dar daugiau: prisiskaito šarlatanų, prisižiūri Zeitgeistų ir jais besąlygiškai tiki. Čia kas, ne bukumas? Elementarus bendrojo išsilavinimo trūkumas. Nesuprantu teiginio "vistiek tą chemiją per n metų pamirši". Kodėl turėčiau? Naudinga prisiminti bus jau todėl, kad kada nors manęs vaikai klausinės. Nenoriu prieš juos atrodyti bukas ir mažaraštis.

Istorinius faktus googlėj gali pasitikrint. O apie tikinčius į Zeitgeist turiu kitokią nuomonę - jie ant tiek buki, kad netiki "oficialiu" mokslu. Na, bent jau aš, neturiu tokios amžinos atminties ir nenaudodamas tam tikros teorijos ją tiesiog pamirštu. Be abejo, pačios sistemos nepamirši, bet smulkmenas - tikrai.

Tai ir nebūtina visko mokėti nuo a iki z. Užtenka tik a. T.y pagrindų to dalyko, kad gavęs tokia užduotį, nepradėtum nuo a. Jau gali pradėti nuo b ir žymiai greičiau įsisavinti, nei nuo pradžių. Taip pat visų dalykų pagrindai garantuoja, kad nesi koks bato aulas, kuris tik ir tetiki pseudomokslo šalininkais, nes tokius lengva išdurti ir prakišti vadens jonizatorius ar homeopatiją. Taip kad, nebūtinai tai gali prireikti specialybei, bet apskritai atsiras sričių, kuriose pravers ir nebūsi maudomas. Kas dėl užmiršimo, jei smegenai nepragerti, tai atsiminti nėra sunku. Žinoma, užsimiršta, bet atsivertęs ir greitai akimis permetęs konspektus gali greičiau prisiminti.