Mokytojai skambina pavojaus varpais: abiturientai – vis bukesni

Smulkmenų mokomės tam, kad įvaldytume sistemą. Aš irgi neprisimenu visų trigonometrijos formulių, tik kelias esmines, iš kurių mokėčiau išsivesti visas likusias ir ką su tais kampais, sinusais ir kosinusais galima padaryti. Kai reikės - atsiversiu formulyną ir pasižiūrėsiu, užtat nereikės bergždžiai ieškoti nesamo ar išradinėti dviračio. Jei prisimintume visas smulkmenas - niekas nerašytų žinynų ir enciklopedijų, bet jeigu bendrais bruožais nežinotume kažkurios srities, tai ir žinynas nepagelbėtų.

Naudos tokia, kad lengviau tvarkaraščius sudarinėt Ir apskritai, iš gal 200 abiturientų, vienetai buvo pasirinkę 32 pamokas ir 5 dalykus A lygiu. Statistikos nemačiau, bet spėju iš reakcijos asmens, kuris tvarko tuos dalykus.

užduotis, arba kad matematiką galima iliustruoti gyvenimiškais pavyzdžiais - iš mechanikos, daiktų skaičiavimo. Garantuoju, kad nemaža dalis tų super-matematikų neišspręstų per egzaminą "medyje tupėjo trys varnos; atėjo medžiotojas iš vieną nušovė; kiek varnų liko medyje?".

Apie pusvalandį paskaitinėjau jūsų visų tl;dr'us. Į diskusiją veltis neketinu, tektų nemažos spare-time riekės, kad suformuluot tokius komentarus - pas mane šitiek laiko nerasta. Kita vertus... rwc, galėtum rašyti absoliučiai anonimišką blog'ą internete lietuviškai su savo įžvalgomis, gyvenimiškai ar specialybiniais (taigi IT) patarimais įvairaus plauko skaitytojams (tikrai patapčiau vienu iš jų), užuot diskusijose rašęs kilometrinius komentarus. Nemanau, kad tai naudingiau už informatyvaus tinklaraščio apturėjimą. Aišku, tavo teisė spręsti. Aš tik patariu, kur nukreipti gyvenimo knowledge'ą .

O čia jau priklauso nuo asmenybės. Aš, asmeniškai, niekada matematikos nesimokiau be praktinių pavyzdžių, be logikos. Yra ir tokių žmonių, tačiau tai ne mokyklos kaltė.

Taigi nors ir yra ydinga visuomenės praktika įstoti į univerą po arbitūros,bet kuo ilgiau lauki po arbitūros , tuo labiau krenta darbingumas, pasimiršta pagrindai, sensti, mažėja laiko tarpas kada esi produktyviausias. Dėl to ir yra stojama užkarta po arbitūros. Beje, nesu matęs ar girdėjas , kad studžiai, įstoje po pertraukos, būtų lygiaverčiai su nedarusiais pertraukos. Manau nedarusieji pertraukos ryškiai lenkia anuos.

Visiškai pritariu. Dar pridurčiau, kad ta pertrauka visiškai nieko neduos - praleisi tuos metus dirbdamas statybose ar dar kur.

mano nuomone aplamai yra ydinga visiems stoti į universitetus. Poto ir tampa sunku įsidarbinti visiems baigusiems ktu, vu ir panašias mokymo įstaigas, nes iš esmės visi vienodi. Reikėtų kažkokio švelnaus perėjimo prie mažesnio finansuojamų vietų skaičiaus, tada gal apmažėtų studijuojančių universitetuose, gal daugiau eitų į profesines, į kolegijas, ko šiandien mums labai reiktų. Na arba galimas grubus kelias, iškart po rinkimų staigiai sumažint viską, universitetams tai nepatiktų, tačiau juose susirinktų tik gabiausi, tik labiausiai norintys siekti mokslo aukštumų. Tik tai būtų rizikinga, nes niekam tai nepatiktų, nei studentams, nei jų tėvams, nei universitetams. O man patiktų šiandien tai būtų visiem nenaudinga, tačiau rytoj atneštų kalną naudos

tipiškas lietuvaitis studentas..o jau buvau pradėjęs dėti viltis, kad kažkas naujo. Pilna nekvalifikuotų darbų, kur galima daug ko išmokti, kad taptum pranašesnis prieš konkurentus

Statybose betoną tampant ar kokį kitą statybinę medžiagą - ką išmoksi? Ar kur valydamas patalpas? Ar gatves šluodamas? Net tokius darbus jaunam norint gaut - reikia pažįstamų. Jau nebekalbant apie tokius, kuriuos padirbėti užtektų gebėjimų, nereikia kvalifikacijos, bet nėra visiškai bukas darbas. Tokį susirast išvis neįmanoma be pašalinių pagalbos. Ir dar - dauguma yra už 600-700lt. Blin, arsi kai jautis, o naudos tiek, kad sau malonumų net leist negalėsi. Kokio velnio?.. Nebent į užsienį, braškių skint, bet tik dėl pinigų.

gerai sako, kad dar per jaunas daryt kažkokias išvadas..dar kaip vakar pamenu savo pirmąjį darbą, kai būdamas berots 16m įsidarbinau vasarai savo mokykloje už tuometinį minimumą. Tai buvo neįkainuojama patirtis, tai buvo geras postūmis į priekį. Pirmas darbo pokalbis, pirmas šefas, pirma darbo sutartis, pirma alga, pirmi darbai, pirmas įrašas į cv, pirmi kolegos, pirmi dalykiniai pokalbiai, pirmos konfliktinės darbo situacijos ir dar ne vieną dalyką sugalvočiau, ką davė man darbas, kuriame 'išmokau' dažyti, špakliuoti, plytas nešioti, smėlį kasti...nors kaikuriuos darbus tada dariau pirmą kart gyvenime. Aš visom keturiom už jaunimo darbą, už minimaliai kvalifikuotą darbą. Nes baigęs universitetą ateina žalias, kaip neišvirtas kiaušinis, nematęs karčios duonos, nematęs kritimų ir kilimų ps. tada minimumas nesiekė nei 700, nei 600lt

Opa, pakalbėt su žmonėmis - kažkas tokio? Suprasčiau, jei tas darbo pokalbis būtų į rimtą darbą. O dabar? Dalykiniai pokalbiai, konfliktai ir visa kita - šito jau išmokt ir patirti gali mokykloje. Nebent esi visiškai vaikiško proto ir labai naivus. Nesubrendusiems gal ir į naudą tokia patirtis, subrendusiems - tuščias laiko švaistymas, kitaip tariant - tik dėl litų.

pataisiau savo postą, perskaityk dar kart. Aplenkei mane. Beje, nepasakyčiau, kad senas, tikras jaunuolis, nė universiteto dar nebaigęs edit: nu ką aš sakiau, eilinis būsimas studenčiokas, kuris viską moka, viską žino, viską patyrė mokykloje..Leik paklausti, ką veiksi likusį savo gyvenimą, jei viską patyrei mokykloje? o gal iškart norisi pult vadovaut profeseonalų komandai, kuri tavęs negerbs?

Ne, aš visko nemoku ir to neteigiau. Tačiau teigti, kad iš juodo, primityvaus darbo galima kažko pasisemt... Na, dirbant porą mėnesių, gal pora dienų ir bus naudingų. O toliau?.. Nieko ten nepamatysi, nieko iš ten nepasisemsi. Na, pasisemsi - pinigų.

Sutinku. Bet matai, čia sprendžiame dilemą: mokslas ar išgyvenimas? Blogai, kad Lietuvoje labai retai svarstoma galimybė tęsti mokslus jau įgijus darbinės ar šiaip gyvenimo patirties. Pertrauka kartais gali būti naudinga ir studijoms. Gali kažką panaudoti iš darbo, gali per tą laiką pasitempti dalykuose, kuriuos pramiegojai mokykloje. Nei aš, nei dauguma kursiokų pirmame kurse nedirbom, net nebuvo minties, kad tai būtina. Į darbo rinką įsiliejom natūraliai, neskubėdami: kas pradėjo pardavinėti laboratorinius, kas tėvuko darbovietėj kompus administruoti, kas buvusioje mokykloje mokytojauti, kas studentų atstovybėje, o kas paprasčiausiai tekstus suvedinėti. Taip užmezgėm socialinius ryšius, susipažinom su potencialiais darbdaviais, atskleidėm savo gerąsias savybes - ir, svarbiausia, netrukdėm studijoms. Kvailas reikalavimas, kad 18-kos studentas pirmame kurse pilnai save išlaikytų. Tačiau, jei dėl kažkokių aplinkybių tai bazinė sąlyga... Tai ir pripažinkim, kad pirmiausia - darbas, studijos - laisvalaikiu.

Na ir pasibaigia žmonės taip studijas ir pasiekia ne ką mažiau nei tie konkretūs moksliukai, kurie studijuojant nieko daugiau neveikė.

Priimtiniausias visuomenei variantas yra toks, bent jau šiuo metu - studijos →studijos + darbas → tik darbas. Manau, taip visgi geriausia. Kraštutiniai atvejai - tik studijos arba darbas nuo pirmojo kurso - veda į nuostolius - nei mokslo gero antruoju atveju, nei darbinės patirties pirmuoju atveju negauni. O į straipsnio temą- jei sistema lygiuota į vidutinybes, tai ir ruoš vidutinybes. Mes per daug talentų iššvaistome su tokia sistema. Reikia orientuotis į geriausius, TAČIAU neapleisti ir vidutinybių - jie pasitemps irgi.

Užtat nereikės verkti, kad neturi lėšų bendrabučiui.

būtent, būtent to studentui ir reikia. Dirbti visokius darbus, kuo daugiau pamatyt, kad nuomonė apie viską būtų tikslesnė. Keli darbai po 2-6mėn padirbėti yra labai sveika. Tik tai kiek žiauroka priemonė, tuo pačiu dūžta visos rožinės svajonės, kad darbas pats studentą suras, kad daug žinių iš univero naudos, kad bus kiečiausias komandoj, nes žinios šviežiausios.

Sutinku, kad padirbėti dar mokykloje naudinga. Kad ir dėl įgūdžių turėti "savo" pinigų - savaime išsisprendžia dilema "darbas ar studijos". Bet vėlgi, čia yra savų pavojų, pirmiausia - neapleisti pasiruošimo egzaminams ir viso mokyklinio kurso pakartojimo dvyliktoje klasėje. Susigadinsi reikalus - antro šanso gali ir nebeturėti. Priešingai nei pirmame kurse: gali mesti mokslus, kitąmet stoti kitur, pereiti į vakarinį, apskritai nuspręsti (bent kol kas) atidėti studijas ir t.t.. Kurioje grandyje bebūtum, paskutiniai mokslo metai gerokai svarbesni nei kiti. Dėl to fuksams ir paskiriami kirviai - kad atpurtytų kuo daugiau, padarydami kuo mažesnę žalą. Beje, kartais vėlesniuose kursuose pasirodo, kad didžiausi kirviai - išties labai faini, geri, atlaidūs ir paslaugūs.