Moksleiviai vėl tapo politikų klaidų atpirkimo ožiais – teismas nusprendė, kad nauja stojimo į aukštąsias tvarka – neteisėta. Buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius savo klaidų nemato, o moksleiviai pastebi, kad dėl švietimo reformų klaidų nukenčia kasmet.

Trečiadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, kad naujoji stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Naujasis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ketvirtadienį pareiškė, kad teismo sprendimą vykdys ir stojimo tvarką keis.

„Mano supratimu, pasekmės galėtų būti tokios: naujasis ministras turėtų koreguoti tvarką taip, kad ji atitiktų nurodytus principus. Taigi arba nukelti tvarkos įsigaliojimą vieneriems metams, kas būtų paprasčiausia ir logiškiausia, nors buvusiam ministrui atrodo netikslinga. Arba reikia atitinkamai suderinti su reikalavimais, kuriuos teismas įvardijo kaip svarbius“, – komentavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius.

V. Nekrošiaus įsitikinimu, nieko nedarymas šioje situacijoje būtų blogas kelias. Pasak profesoriaus, politikų atsakomybę turi vertinti rinkėjai. „Politikų atsakomybę vertina rinkėjas. Matyt taip pat ir dėl to pono G. Steponavičiaus partija šiandien yra opozicijoje“, – į klausimą, ar kokia nors atsakomybė gali laukti G. Steponavičiaus, atsakė V. Nekrošius.

Teisme moksleiviai nieko nepeštų

Advokatų kontoros „Borenius/ Švirinas ir partneriai“ advokato padėjėja Monika Mališauskaitė sako, kad po LVAT sprendimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ ministro įsakymas ir aprašas dėl stojimo tvarkos turėtų netekti teisinės galios. M. Mališauskaitės teigimu, naujoji stojimo tvarka turėtų būti panaikinta ir greičiausiai bus grįžta prie senosios.

„Kokios pasekmės dabartiniams vienuoliktokams? Iš principo jie apie naują tvarką sužinojo 7 dienomis vėliau nei numatyta įstatyme. Tarsi esminės reikšmės tai neturi, tačiau teismas labai aiškiai pasakė: dvejų metų terminas yra minimalus kriterijus, vadinasi, apie naują tvarką turėjo būti pranešta anksčiau“, – aiškino „Borenius/ Švirinas ir partneriai“ advokato padėjėja.

Tačiau M. Mališauskaitė abejoja, ar į aukštąją mokyklą neįstoję moksleiviai galėtų kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad neįstojo dėl pakeistos stojimo tvarkos. „Aišku, kreiptis galima bet kada, tačiau klausimas, kiek tai būtų įgyvendinama. Mano supratimu, būtų sunku įrodyti priežastinį ryšį tarp to, kad vėliau sužinojai tvarką ir tarp to, kad neįstojai“, – sakė M. Mališauskaitė. Be to, teigia ji, sąlygos buvo vienodos visiems vienuoliktokams.

G.Steponavičius savo kaltės nemato

Buvęs švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius sulaukė dar vieno teismo smūgio – prieš porą metų antikonstituciniais pripažinti kai kurie aukštojo mokslo reformos principai, šįmet neteisėta pripažinta ir jo palaiminta naujoji stojimo į aukštąsias tvarka.

Vis dėlto G. Steponavičius nesutinka klydęs. Pasak jo, dar reikia susipažinti su LVAT sprendimo formuluote.

Buvusio ministro teigimu, jo įsakymu nepatvirtinus egzaminų tvarkos, būtų susidaręs teisinis vakuumas. „Tą suprasdamas turėjau patvirtinti tas taisykles, kurios buvo suderintos su aukštosiomis mokyklomis“, – teigia politikas. G. Steponavičius akcentavo, kad stojimo taisyklės neatitiko įstatymo dėl terminų, tačiau ne dėl turinio.

„Aš pasirašiau įsakymą dar rugpjūčio mėnesį ir dar kartą primenu, kad mačiau galimybes ir siūliau aukštosioms mokykloms naują tvarką pavėlinti metams. Patys žinote, kokia jų buvo pozicija. Lygiai taip pat mano atsakomybė buvo nepalikti nesuderintų sprendimų, kitaip sakant, neaiškumo šioje situacijoje, kada rugsėjį vyko diskusijos“, – savo kaltės nemato Liberalų sąjūdžio narys.

Moksleiviai prie eksperimentų jau priprato?

„Turbūt nuo 2000 m. ar 2002 m. praktiškai kiekviena karta yra bandomieji triušiai. Moksleiviai prie to ganėtinai pripratę, stipriai nesureikšmina, svarbu, kad šis klausimas būtų išspręstas. Pas mus tokie atvejai švietimo reformose įprasti, sunkumų atsiranda, bet dabar svarbu visiems atsisėsti, pasišnekėti ir kartu priimti sprendimą“, – teigia Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Vygintas Eidėnas.

Pasak V. Eidėno, moksleivių atstovai bendrauja su ministerija, kuri pasiryžusi sukviesti visas suinteresuotas puses ir su jomis diskutuoti, ką daryti toliau.

„Moksleiviai galvoja, jog šią tvarką reikėtų nukelti į 2015 metus. Tai būtų įmanoma padaryti, nes nuo vasario 1-os prasideda naujas semestras. Jei su visomis suinteresuotomis pusėmis pavyktų susitarti ir naują tvarką nukelti, dvi savaitės iki naujojo semestro moksleiviai žinotų galintys atsisakyti kai kurių dalykų – aišku, jeigu to nori“, – kalbėjo V. Eidėnas.

Nauja tvarka 2014 m. geriausių abiturientų konkursinei eilei sudaryti nustatė privalomą užsienio kalbos slenkstį. Į universitetą bus galima stoti turint ne žemesnį nei B2 užsienio kalbos lygį, į kolegiją – B1. Šį lygį bus galima nustatyti laikant valstybinį egzaminą arba tarptautinius užsienio kalbų žinių patikrinimo testus.

Konkursinis balas bus skaičiuojamas iš 4 mokomųjų dalykų. Nors vietoj 2 iš 4 dalykų galės būti įskaitomi atitinkamai perskaičiuoti metiniai pažymiai, norint įstoti į valstybės finansuojamą vietą praktiškai reikės laikyti 4 valstybinius egzaminus, o daliai ir penkis. Penktuoju egzaminu jiems taps užsienio kalba.

Ministerijos tvirtinimu, taip skatinama stojančiuosius rinktis ne vien socialinius mokslus, pastaraisiais metais sutraukiančius neproporcingai didelę dalį studentų.

Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą – tris.

Komentarai (25)