Šokiruojančios kainos? Kiek lietuviai negaili vaikų mokslams užsienyje (7)
Jei manote, kad studijuoti Lietuvoje brangu, manykite kitaip: užsienyje vien geros vidurinės mokyklos baigimas kainuoja pusę milijono litų. Pasiturintys lietuviai į atžalų išsilavinimą investuoja šimtus tūkstančių, studijuoti vykstama tiek į Europą, tiek į egzotika kvepiančius Havajus, Australiją, Naująją Zelandiją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Dažnai būna, kad vidurinis mokslas užsienyje kainuoja brangiau negu universitetinės studijos. Štai Šveicarijoje mokslo metai vidurinėje mokykloje gali kainuoti 220 tūkst. Lt, padauginkime iš ketverių metų ir pamatysime, kokia suma gaunasi“, – kalbėjo didžiausios Lietuvoje edukacinės bendrovės „Kalba.Lt“ vadovas Rytis Jurkėnas.
Pasak R. Jurkėno, yra šeimų, kurios vaikus siunčia mokytis į privačias Šveicarijos mokyklas. Tačiau už Šveicariją populiaresnė Jungtinė Karalystė (JK) – kasmet čia išsiunčiama apie kelias dešimtis jaunuolių. Anglijoje privačios vidurinio lavinimo mokyklos kainuoja 100-140 tūkst. Lt per metus. Jei žmogus važiuoja mokytis 5 metams, mokslo kaina gali perkopti pusę milijono litų.
„JK vidurinis mokslas pripažintas vienu geriausių pasaulyje, nes sugeba visapusiškai atskleisti bet kokią asmenybę. Mūsų gerosios gimnazijos vis dėlto skirtos akademiškai gabiems vaikams, kuriems gerai sekasi matematika, fizika, chemija, biologija, o pasaulyje tokių specialybių, kuriose šios žinios ir gebėjimai būtų svarbiausi, yra apie 30 proc. Apie 70 proc. specialybių – kitokios. Taigi geriausios Lietuvos gimnazijos tinka tam tikriems vaikams“, – aiškina R. Jurkėnas.
Jo teigimu, štai dailės daugiausia mokoma užklasinėje veikloje, tačiau labai liūdna, kad daugumoje mokyklų neparuošiama portfolio, kuris atitiktų geriausių užsienio universitetų keliamus standartus. Tuo metu JK mokyklos akcentuoja asmeninius moksleivio gabumus ir tai nebūtinai turi būti gabumai chemijai, fizikai ar kitiems „rimtiems“ dalykams. Paskutinėse mokyklos klasėse profiliuojama, mokoma tik kelių dalykų, bet labai giliai. Moksleiviai gali gilintis į kiną, kūno kultūrą ar kitus „netradicinius“ dalykus, kuriems Lietuvoje praktiškai neskiriama dėmesio.
Europos Sąjungos (ES) valstybinėje bendrojo lavinimo mokykloje lietuviams mokslas nemokamas, tačiau reikia mokėti už gyvenimą, maitinimą. Lietuviai pamėgę ne tik JK, bet ir Kanados vidurines mokyklas – valstybinėse Kanados mokyklose įgyjamas išsilavinimas laikomas geriausiu pasaulyje. Pašnekovo teigimu, vidurinis mokslas JK ir Kanadoje – kelias į geriausius pasaulio universitetus. Už tai, sako R. Jurkėnas, tėvai ir moka pinigus.
Studijos už pusę milijono litų
Lietuviai noriai vyksta ir į užsienio aukštąsias mokyklas. Tiems, kurie renkasi mokamas studijas, tenka pakloti nemažus pinigus.
Štai privačiuose Vokietijos universitetuose, ruošiančiuose aviacijos, logistikos specialistus, mokslo metai gali kainuoti 10 tūkst. eurų per metus (apie 35 tūkst. Lt). Į šią kainą įskaičiuotas ir bendrabutis. JAV Havajų Pacific universitetas kainuoja 25 tūkst. dolerių metams (apie 67 tūkst. Lt), dar 10 tūkst. dolerių reikia deklaruoti pragyvenimui. Kasmet atsiranda po 1-2 lietuvius, kurie į šį Havajų universitetą stoja.
JAV bakalauro studijos trunka ketverius metus, Europoje svyruoja tarp 3-4 metų.
„Visada yra alternatyva nemokamai gauti to paties lygio mokslą Europoje, pavyzdžiui, Danijoje. Šią galimybę mums suteikė narystė ES. Turi būti motyvas, kodėl važiuoti į JAV ir mokėti. Dažnai tai susiję su sportu – aukšto meistriškumo sportininkai gauna iki 50-100 proc. studijų kainos stipendiją. Dauguma mūsų profesionalių krepšininkų, plaukikų gauna stipendijas JAV, Europoje jiems to gal ir nepasiūlytų“, – aiškina studijų užsienyje vyr. konsultantas Aleksandras Feldmanas.
A. Feldmano teigimu, lietuvius vilioja ir aukštai reitinguose įsitvirtinę Australijos bei Naujosios Zelandijos universitetai. Čia metai studijų kainuoja apie apie 60-100 tūkst. Lt.
Pasak R. Jurkėno, renkantis brangias mokamas studijas, reikia įvertinti, ar už jas mokėti verta.
Štai visame pasaulyje vertinamos Vokietijoje baigtos logistikos, aviacijos studijos, Šveicarijoje – viešbučių vadyba. „Šveicarijoje viešbučių vadyba universitete kainuoja 30-35 tūkst. frankų semestrui, mokslas trunka 3-4 metus, į programos turinį įeina du semestrai praktikos, už ją mokėti nereikia. Taigi bendrai studijos gali kainuoti iki 200 tūkst. frankų – apie pusę milijono litų. Kasmet mūsų bendrovė čia išsiunčia nemažai studentų“, – kalbėjo R. Jurkėnas.
Nepaisant to, kad moki pinigus, Vakarų universitetuose už nesimokymą arba nusirašinėjimą gali išmesti jau po pirmo semestro. Ši kultūra gerokai skiriasi nuo paplitusios Lietuvoje.
Per metus „Kalba.lt“ konsultuoja 3000-4000 apie studijas užsienyje galvojančių studentų, dauguma jų renkasi nemokamas studijas arba gauna paskolas, o mokėti didelius pinigus sutinka apie 50.