Po pasaulį išsibarsčiusius mokslininkus susitikti vėl kvies ir „protų mainus“ skatins „Vita Scientia 2016“ konferencija (0)
Mažėjant trukdžių tyrėjų mobilumui pasaulyje, vis daugiau Lietuvos jaunųjų mokslininkų pasirenka studijuoti bei dirbti užsienio šalyse. Nors toks „protų nutekėjimas“ neretą gąsdina bei verčia susirūpinti Lietuvos mokslo ateitimi, yra ir kita šio medalio pusė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po garsiausius pasaulio universitetus pabirę lietuviai sudaro milžinišką „protų tinklą“, kurio pagrindu užsimezgęs bendradarbiavimas gali būti naudingas ne tik patiems tyrėjams, bet ir pačios Lietuvos vystymuisi.
Būtent taip, kitu kampu, į tyrėjų migracijos problemą pažvelgti skatina „Vita Scientia“ – iniciatyva, siekianti mažinti atskirtį tarp Lietuvoje dirbančių ir svetur išvykusių gamtos mokslų tyrėjų. Po pasaulį išsibarstę mokslininkai kviečiami susitikti ir užmegzti ryšius Vita Scientia 2016 konferencijoje, vyksiančioje sausio 4 d. Jungtiniame Gyvybės Mokslų Centre, Vilniuje.
Vietoj protų nutekėjimo – protų ir idėjų mainai
Švenčių laikotarpiu gimtinės aplankyti parvykstančius mokslininkus konferencija suburs jau antrą kartą. Idėjos sumanytojai, gyvybės mokslų doktorantai Lietuvos bei užsienio universitetuose, teigia tikį, jog augančią tyrėjų migraciją galima išnaudoti pozityviai.
„Natūralu, jog maža šalis negali pati išlaikyti visų savo mokslininkų, tuo labiau dirbančių sparčiai besivystančioje gyvybės mokslų srityje. Tačiau neišvengiamą „protų nutekėjimą“ nesunku pakeisti į „protų mainus“ – mezgant ryšius tarp emigracijoje dirbančių ir Lietuvoje pasilikusių tyrėjų“, – teigia renginio organizatoriai.
Konferencijoje mokslininkai turės galimybę sužinoti apie vieni kitų vykdomus tyrimus, susipažinti su akademinio pasaulio bei verslo atstovais. Pasak renginio organizatorių, išeivijos lietuviams dažnai trūksta ir informacijos apie galimybes tęsti tyrimus ar kurti verslą gimtinėje – „Vita Scientia“ suteikia progą apie Lietuvoje veikiančią mokslo sistemą bei verslo terpę sužinoti iš pirmų lupų.
Tarp dalyvių – savo srityse įsitvirtinę tyrėjai iš užsienio ir Lietuvos
Šį kartą „Vita Scientia 2016“ kvies išklausyti kviestinių dalyvių paskaitų, kurias skaitys užsienio ir Lietuvos mokslininkai.
Naująjį Jungtinį Gyvybės mokslų centrą, kurio vienu pirmųjų renginių po atidarymo ir taps „Vita Scientia 2016“ konferencija, pristatys Vilniaus universiteto profesorius Juozas Rimantas Lazutka. Pažangius tyrimus mikroskysčių srityje pristatys VU Biotechnologijos instituto mokslininkas dr. Linas Mažutis. Oksfordo universitete dirbantis dr. Skirmantas Kriaučionis pažvelgs į DNR modifikacijų svarbą organizmų įvairovei. Į renginį taip pat atvyksta Danijos technikos universiteto profesorius Ole Lund, kuris apžvelgs plačiai bioinformatikoje taikomus metodus ir galimybes juos pritaikyti kiekvieno tyrėjo darbe.
Žodinių pranešimų sekcijoje kviečiami registruotis ir kiti tyrėjai iš Lietuvos bei užsienio institucijų. Be to, visi dalyviai turės galimybę pristatyti mokslinį stendinį pranešimą – šie pranešimai bus eksponuojami visos konferencijos metu ir pristatomi baigiamojoje konferencijos sesijoje. Tikimasi, jog toks konferencijos formatas padės užmegzti kuo daugiau ryšių tarp bendraminčių ir skirtingų disciplinų atstovų.
Anot konferencijos organizatorių, įvairialypis bendradarbiavimas ir yra viena svarbiausių šiuolaikinio mokslo varomųjų jėgų, todėl išnaudojus platų lietuvių ekspertų tinklą įmanoma įgauti pranašumą ir prieš kitas Europos mokslo bendruomenes.
Norite tapti šio tinklo dalimi? Susipažinkime Vita Scientia 2016, sausio 4 d., Vilniuje!
---
Dalyviai kviečiami registruotis oficialiame konferencijos tinklapyje – www.vitascientia.lt iki lapkričio 20 d. (pranešėjams) ir gruodžio 11 d. (klausytojams).