LEU, kaip ir kiti profiliniai universitetai, neturi programų visose studijų kryptyse, todėl tik sumuoti balus kiek programų krypčių turi geriausius vertinimo balus, nėra tikslinga (visada laimės tie, kurie jų turi daug). Todėl mums labiau priimtinas U-Multirank, o ne žurnalo „Reitingai“ reitingas“, – sakė jis.

VU svarsto galimybę daugiau šiam reitinge nebedalyvauti

Tačiau VU atstovai laikosi kitokios pozicijos. Anot universiteto Partnerystės prorektorės prof. Gretos Drūteikienės, bus svarstoma galimybė nuo kitų metų šiame reitinge nebedalyvauti.

„Vertindamas Europos Komisijos projekto „U-Multirank“ pagrindu skelbiamus reitingus, Vilniaus universitetas remiasi oficialiai išsakyta prestižinių Europos universitetų tinklo – Koimbros grupės, kurios visateisiu nariu universitetas tapo 2016 m., valdybos pozicija. Koimbros grupės valdybos nuomone, „U-Multirank“ sudarytojai turėtų pergalvoti ir pasirinkti svarius, palyginamus kriterijus, juos detaliai ir aiškiai aprašyti ir padėti aukštojo mokslo institucijoms tuos kriterijus suprasti.

Verta pažymėti ir tai, kad dalis Koimbros tinklo universitetų priklauso ir kitam universitetų tinklui LERU (League of European Research Universities), tarp kurio narių – Oksfordo, Kembridžo, Lundo universitetai. Šis universitetų tinklas dar 2013 m. viešai pažėrė kritikos dėl „U-Multirank“ metodologijos pagrįstumo, o jam priklausantys universitetai atsisakė teikti duomenis šiam projektui“, – sakė ji.

Lietuviai pateikia klaidingus duomenis? Geresni nei geriausi Europoje

Pasak G. Drūteikienės, LERU universitetų tinklas „U-Multirank“ reitingus kritikavo už tikslių kriterijų nebuvimą, problemišką duomenų lyginimą ir pernelyg laisvo duomenų interpretavimo galimybę. Pabrėžė ji ir tai, kad aukštųjų mokyklų šiems reitingams teikiama informacija yra netikrinama.

„Būtent pastarojo reiškinio padarinius matome ir Lietuvoje – tai laisvas duomenų interpretavimas, savarankiškas pjūvių pasirinkimas, žaidimas neobjektyvia informacija. Jeigu tikėtume reitingo duomenimis, pagal kai kuriuos kriterijus ne viena Lietuvos aukštojo mokslo institucija lenkia pasaulyje aukščiausiai vertinamus ir į geriausiųjų 100-tuką patenkančius Europos universitetus, nors visi suprantame, kad tai negali būti tiesa“, – dėmesį atkreipė ji.

Nors VU atstovė sutiko, kad „U-Multirank“ iš tiesų gali tapti puikiu lyginamosios analizės įrankiu, pripažino, kad dabartinė jo metodologija ir ypač kasmetinė jos kaita kelia klausimą, ar tai galima vadinti universitetų reitingu.

„Pritardami Europos universitetų tinklų išsakytai nuomonei, siekdami skaidrumo ir objektyvumo, mes negalime pernelyg džiaugtis rezultatais. Todėl, atsižvelgdamas į įtakingiausių Europos universitetų tinklų (Koimbros grupės ir LERU) poziciją ir iš „U-Multirank“ projektų besitraukiančių universitetų siunčiamą signalą visuomenei, Vilniaus universitetas svarstys galimybę jau nuo kitų metų šiame projekte nebedalyvauti“, – atskleidė ji.

Gerokai skiriasi nuo kitų

Kad šis reitingas gerokai skiriasi nuo kitų, viešai skelbiamų, sutiko ir Mokslo ir studijų stebėsenos centro (MOSTA) direktorės pavaduotoja Laura Stračinskienė, tačiau, jos teigimu, tai nėra blogai, nes „U-Multirank“ padeda aukštąsias mokyklas įvertinti įvairiapusiškai.

„U-Multirank“ turi savitą metodologiją – nenori aukštųjų mokyklų suvesti į vieną visumą. Jo kūrėjai teigia, kad tai padarius nesimato universitetų įvairovės, visos jų veiklos, tad šiuo reitingu siekiama parodyti, kaip aukštoji mokykla atrodo tam tikrose studijų tematikose ir pagal pagrindinius kriterijus.

„U-Multirank“ sudarytojai teigia, kad jie ruošia įrankį aukštosioms mokykloms, kuris padeda tobulinti savo veiklą. Šis įrankis joms aktualus, nes, pavyzdžiui, gali pamatyti, kaip atrodai pagal atskirus kriterijus, tarkime, tarptautiškumo ar poveikio regionui srityje, pasilyginti su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis arba galbūt pradėti bendradarbiauti su panašiomis į save. Savo ruožtu studentams suteikiama informacijos ir apie universitetą kaip instituciją, ir mokomuosius dalykus “, – aiškino L. Stračinskienė.

Dalyvaujančių aukštųjų daugėja, nors rezultatai kelia dvejonių

Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad aklai reitinge pateikiamais rezultatais galbūt nevertėtų pasitikėti būtent dėl to, kad duomenis jo sudarytojams teikia pačios aukštosios mokyklos.

„Viskas labai priklauso nuo to, kaip institucija tiksliai ir išsamiai pateikia duomenis. Jeigu šioje vietoje padaroma klaidų, ir rezultatai gali skirtis“, – pripažino ji, tačiau kartu atkreipė dėmesį ir į tai, kad nepaisant tokios metodikos, reitinge dalyvaujančių aukštųjų mokyklų skaičius auga.

„Pati šio reitingo pradžia buvo labai sąlyginė. Kitaip tariant, atsargi. Tačiau plečiantis temų ratui daugėja suinteresuotų jame dalyvauti aukštųjų mokyklų“, – pastebėjo specialistė.

Ne visais reitingais galima pasitikėti

Dar pernai paskelbus „U-Multirank“ reitingą dalykinius universitetų ir kolegijų reitingus pristačiusio žurnalo „Reitingai“ kūrėjai – Gintaras Sarafinas ir Jonė Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad ne visais reitingais galima ir reikėtų pasitikėti.

„U-Multirank“ yra savotiškas protesto reitingas. Visos senosios ir didžiosios reitingavimo sistemos, pavyzdžiui, „QS“, „ARWU“, „Time“ dažnai yra kritikuojamos Europos aukštųjų mokyklų, nes jose dominuoja Amerikos ir Azijos universitetai. Europoje esančios mokymosi įstaigos ten užima gana žemas vietas, todėl, manau, šis reitingas, kuris yra remiamas Europos komisijos, atsirado kaip alternatyva. Jų lūkesčiai – akivaizdūs, norima, kad Europoje esantys universitetai būtų matomi“, – kokiu tikslu galėjo būti organizuojamas šis reitingas, svarstė J. Kučinskaitė.

Ji pripažino, kad „U-Multirank“ aukštųjų mokyklų reitingavimo sistema jai neatrodo labai patikima.

„Visas reitingavimas yra aprašomasis. Kiekviena aukštoji mokykla pateikiamus duomenis gali interpretuoti taip, kaip nori, todėl tai visiems patinka – kiekvienas randa, kur gali pasigirti. Man net juoką kelia tai, kaip aukštosios mokyklos sureagavo į šiuos duomenis. „U-Multirank“ yra toks reitingas, kur gali pasidaryti reitingą pats. Jis įtinka visiems – nieko nepasako, bet visus pagiria. Man tai primena pedagoginę sistemą Skandinavijoje ar Lietuvos pradinėse mokyklose, kur visi vaikai – patys šauniausi, geriausi ir protingiausi. Į tai žiūriu šiek tiek skeptiškai. Reitingas turi kažką realiai parodyti, o ne tik aprašyti, kad puikiai pasistengei ir padirbėjai“, – sakė ji.

Laimi dėl reklamos, o ne suteikiamų žinių

Anot J. Kučinskaitės, tokiuose reitinguose kaip „U-Multirank“ dažniausiai laimi tos aukštosios mokyklos, kurios turi gerą viešųjų ryšių skyrių, rinkodaros specialistus. Paklausta, ar būtent dėl šių specialistų profesionalumo trūkumo taip nepasisekė VU, mat buvo galima tikėtis, kad šis universitetas reitinge užims pirmą vietą, J. Kučinskaitė patikino, kad iš tiesų šis universitetas yra vienas iš sąžiningiausių.

Savo ruožtu G. Sarafinas pritarė, kad būtent dėl tokių sukčiavimo atvejų jie nusprendė neimti jokių duomenų iš aukštųjų mokyklų.

„Tai visiškai iškraipo rinką. Kai duomenis siunčia pačios aukštosios mokyklos, kas gali juos patikrinti? Europiečiai to tikrai nedaro, jie pasitiki aukštosiomis mokyklomis, tačiau mes iš savo patirties galime pasakyti, kad to daryti nereikėtų. Kai mes gaudavome duomenis iš kai kurių diplomų fabrikų, ten būdavo tiek nulių prirašyta, kad tiek studentų kartais nebūdavo“, – pastebėjo jis.

Geriausiu skelbtas VU

Žurnalo „Reitingai“ praėjusių metų pabaigoje parengtame dalykiniame 70 universitetinių studijų krypčių reitinge dominuoja:

1. Vilniaus universitetas (geriausias 26-iose kryptyse iš 31-os)
2. Kauno technologijos universitetas (geriausias 14-oje krypčių iš 35-ių)
3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (geriausias 7-iose kryptyse iš 9-ių)
4. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (geriausias 5-iose iš 20-ies)
5-6. Vilniaus dailės akademija (geriausias 4-iose iš 6-ių)
5-6. ISM universitetas (geriausias 4-iose iš 4-ių)
7. Vytauto Didžiojo universitetas (geriausias 3-iose iš 28-ių)
8. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (geriausia 2-ose iš 3-jų)
9. Klaipėdos universitetas (geriausias 1-oje iš 32-jų)
10. Aleksandro Stulginskio universitetas (geriausias 1-oje iš 13-os)

Už geriausiai bakalaurantus ruošiančių universitetų dešimtuko liko Mykolo Romerio, Šiaulių, Lietuvos edukologijos, Lietuvos sporto, Kazimiero Simonavičiaus, LCC tarptautinis universitetai, Generolo Jono Žemaičio karo akademija.

Komentarai (2)